Lietuvos lankytini objektai

Raganų eglė

Raganų eglė-neįprasta eglė turinti 18 kamienų, esanti Rambyno regioniniame parke, netoli Vilkyškių.

Nidos švyturys

Pirmojo Nidos švyturio statyba buvo pradėta po Vokietijos suvienijimo karo XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 27 metrų aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas buvo statomas kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Tam tikslui iki viršūnės buvo nutiestas specialus lentinis kelias. Švyturys pradėjo veikti 1874 m. spalio 24 d. Jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Šiuos akmeninius laiptus klojo prancūzų kariai, patekę į vokiečių nelaisvę 1870-1871 m. per Prancūzijos-Prūsijos karą.

Raganų kalnas

Juodkrantėje aplink vaizdingą Eglių slėnį išsidėsčiusi unikali medinių skulptūrų ekspozicija lankytojus veda į paslaptingą lietuvių tautosakos pasaulį – kalne karaliauja velniai, raganos ir kiti herojai, sukurti medžio drožėjų iš visos Lietuvos. Juodkrantės sengirėje, dendrologiniame take, įkurdinta ir originali trijų metrų aukščio ir pločio garsų gaudyklė, kurioje skamba miško balsai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Nacionalinis parkas Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje. Iš rytų parką skalauja Kuršių marios, iš vakarų – Baltijos jūra. Parko direkcija yra Nidoje. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Parke saugoma: Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, mirusios arba pilkosios kopos ties buvusiomis, dabar užpustytomis Agilos ir Naglių gyvenvietėmis, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti palaidoti dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita augalija ir gyvūnija, taip pat miškai su sengirės fragmentais. 

Šaltojo karo muziejus

Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Čia buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 MT galios termobranduolinėmis galvutėmis.

Saulės laikrodžio aikštė

Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys". Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje.

Kryžių kalnas

Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių: 53 įrašyti į Kultūros vertybių registrą (2013 m.). Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Medžių lajų takas

Medžių lajų takas- tai 300 metrų takas medžių lajų viršūnėmis, maždaug 21 metro aukščio. Taip pat čia yra 35 metrų apžvalgos bokštas.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, Dvaronių kaime, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme).

Stelmužės ąžuolas

Stelmužės ąžuolas- tai ąžuolas Zarasų rajone, kuris yra vienas iš seniausių paprastųjų ažuolų Europoje, o Lietuvoje seniausias ir storiausias. Ąžuolui apie 1500 metų ir jo apimtis prie žemės 13 metrų.

Ignalinos atominė elektrinė

Vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du.

Gedimino pilies bokštas

Tai yra kogero labiausiai turistų lankoma Vilniaus miesto vieta. Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. 1413–1414 m. Ši pilis pavadinta Vilniaus įkurėjo, LDK kunigaikčio Gedimino vardu.

Valdovų rūmai

Tai yra politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, gyvavęs XV–XVII a. pirmoje pusėje. XIX a. pradžioje carinės Rusijos administracijos iniciatyva Lietuvos valdovų rezidencija buvo sunaikinta ir atkurta tik 2013 m. Šiame muziejuje galima apžiūrėti keturias nuolatines ekspozicijas, pristatančias šios istorinės rezidencijos funkcijas.

Aušros vartai

Statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai.

Trijų Kryžių paminklas

Paminklas Vilniaus mieste, ant Kreivojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai. Trijų Kryžių kalnas atmintinas tuo, kad čia kankinių mirtimi mirė septyni pranciškonai, kuriuos pagonys, didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesant mieste, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn.

Vilniaus katedra

Tai svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys Lietuvoje. Stovi Vilniaus senamiestyje, Katedros aikštėje, pilių teritorijoje.

Vilniaus televizijos bokštas

Televizijos bokštas Lietuvoje, Vilniuje, Karoliniškėse, ant šlaito prie Neries upės. Aukštis – 326,4 metro, veikia nuo 1981 m. sausio 31 d. Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje, taip pat įtrauktas į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą.165 m aukštyje įrengta kavinė „Paukščių takas“. Bokšto dalis, kurioje įrengta kavinė, yra sukama aplink savo ašį. Ji apsukama per ~ 45 min.

Trakų salos pilis

Gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje.

Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. 2003 m. pagal šiuolaikinius muziejinius reikalavimus atnaujintose M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų.

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Vienas seniausių Lietuvos muziejų. Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Vienas vertingiausių Kauno modernizmo architektūros pastatų. 1919 m. nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadai laikinąja sostine tapusiame Kaune nusprendė steigti Karo muziejų. Muziejus pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. Tikslas – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės.

Lietuvos aviacijos muziejus

Kauno pietinėje dalyje, Aleksote, įsikūręs muziejus. Lietuvos aviacijos muziejuje kaupiami su aviacijos tematika susiję eksponatai, kurių surinkta beveik 20 tūkstančių. Iš jų daugiau nei 40 skraidymo aparatų. Didelių gabaritų orlaiviai bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Muziejuje eksponuojama Lituanicos kopija, lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai. Lankytojai gali apžiūrėti Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją, lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50, pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose.

Kauno pilis

Tai viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių, stovinti Kaune. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m.

IX fortas

Kauno tvirtovės dalis, išsidėsčiusi šiaurinėje miesto dalyje. IX forto statymo darbai vykdyti 1903–1913 m. Tai moderniausias Kauno tvirtovės įtvirtinimas, kuris užbaigė pirmą 9 fortų ir 10 stacionariųjų baterijų gynybinį žiedą. Nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) IX fortas tapo masinių žudynių vieta, kurioje sušaudyta apie 50 000 žmonių.