KARAIMAI LIETUVOJE

Šiais metais sukanka 625 metai, kai karaimų bendruomenė įsikūrė Lietuvoje. Minint šią sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos karaimų metais. 

Mažytė karaimų tauta unikali Lietuvos istorijoje tuo, kad per šimtmečius išlaikė savo kalbą, religiją, papročius ir tradicijas.  

• 2022 m. sausis–kovas. • Ištisinis tyrimas. • LR gyventojų registras, 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenys, Lietuvos karaimų bendruomenės sąrašai. • 143 adresai (namų ūkiai). Apklausoje dalyvavo 118 namų ūkių (bent vienas karaimų tautybės gyventojas). • Apie 60 klausimų. • Apklausti 196 karaimų tautybės gyventojai, iš jų – 22 vaikai. • Palyginamas su 1997 m. tyrimu.

2022 m. pradžioje Lietuvoje buvo 196 karaimų tautybės žmonės.

154, arba 78,6 %, buvo grynieji karaimai (tėvo ir motinos tautybę nurodė karaimų) (1997 m. – 80,5 %).

Vilniuje gyvena 106 karaimai, Trakuose – 63, Panevėžyje – 12, likusieji – kitose vietovėse.

91,4 % gimė Lietuvoje; 8,6 % – Ukrainoje ir Rusijoje.

33 % turi giminaičių Lenkijoje, 11 % – Ukrainoje, 12 % – Rusijoje.

Apklausoje dalyvavo 118 namų ūkių, kuriuose gyveno bent vienas karaimų tautybės gyventojas (1997 m. apklausti 148 namų ūkiai).

• 75 karaimų tautybės šeimos
• 43 mišrios šeimos

Vidutinis šeimos dydis – 2,31 nario (1997 m. – 2,18). Šalies vidurkis – 2,29 asmens.

96,2 % šeimų turi po vieną ar du vaikus, 3,8 % daugiau nei du vaikus.

22 vaikai buvo karaimų, 13 – lietuvių, po keletą vaikų rusų, lenkų tautybės.

52 % vedusiųjų sutuoktinis / sutuoktinė – karaimų tautybės.

Tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) kalbų grupė. Pasaulyje kalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje. Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.

55,7 % mokėjo rašyti ir kalbėti karaimų kalba. Net 74 % karaimų kalbos mokėsi namuose.

41 % nemokančiųjų karaimų kalbos norėtų išmokti, 67 % norėtų, kad karaimų kalbą mokėtų jų vaikai, 33 % apklaustųjų trūksta praktinio kalbėjimo.

Kitos kalbos, kurias moka karaimai: 32 % karaimų moka vieną kalbą be savo gimtosios; 31 % moka dvi kalbas; 23 % moka tris kalbas.

14,1 % sumažėjo karaimų tikėjimo žmonių.

84 % išpažįstančiųjų karaimų tikėjimą yra aktyvūs tikintieji (propaguoja religinius papročius, laikosi religinių normų, dalyvauja religinių švenčių pamaldose ir praktikuoja kasdienines maldas).

53 % 10 m. ir vyresnių karaimų tautybės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą (šalies vidurkis – 27 %).

55 % karaimų yra dirbantys (79 % iš jų – samdomieji darbuotojai).

95,8 % turėjo nuosavą būstą (1997 m. – 91 %).

Vidutinis plotas, tenkantis vienai šeimai, – 75,8 m ²  (1997 m. – 62,5 m ² ).

Daugiau nei 90 % būstų turėjo būtiniausius patogumus: vandentiekį, centralizuotą šildymą, vonią, dušą, tualetą, karštą vandenį.

Daugiau informacijos apie 2022 m. karaimų tautybės gyventojų statistinį tyrimą galite rasti  čia. 

Su karaimų tautybės gyventojų statistinio tyrimo metodika galite susipažinti  čia. 

Metodiniais-organizaciniais klausimais kviečiame kreiptis į  Gyventojų statistikos skyrių  (tel.: +370 607 95 181, +370 685 09 41; el. paštas surasymas@stat.gov.lt).