Viduržemio retmiškiai ir krūmynai

Vytauto Didžiojo Universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos Pristatymas


Geografinės zonos padėtis

Pagrindinė šios geografinės zonos paplitimo sritis – Viduržemio regionas. Jis apima Portugaliją, Ispaniją, Pietų Prancūziją, Italiją, Slovėnijos, Kroatijos, Juodkalnijos ir Albanijos pakrantes, taip pat Graikiją, Turkiją ir nemažai kitų šalių, įsikūrusių aplink Viduržemio jūrą Afrikoje bei Azijoje. Mažesnių šio tipo augalijos plotų yra Meksikos šiaurėje ir Kalifornijoje, vidurio Čilėje, Pietų Afrikos pietuose, Australijos pietvakariuose.

Klimatas

Viduržemio tipo klimatui būdinga gana karšta (25–28 °C) ir sausa vasara, nes atslenka sausos ir karštos oro masės iš pietų (Europos Viduržemyje – iš Afrikos).

Klimatas

Žiema čia gana vėsi (5–10 °C) ir drėgna. Į Europos Viduržemio regioną atslenka drėgnos ir vėsios oro masės iš vidutinių platumų. Pietų Europoje 70–80 % kritulių iškrinta nuo lapkričio iki balandžio (daugiausia lietaus pavidalu). Iš viso per metus iškrinta 400–800 mm kritulių.

Flora

Viduržemio augalija įvairi. Čia kaitaliojasi kietalapių miškai bei retmiškiai, krūmynai arba žolynai su krūmokšniais. Beveik visi čia augantys medžiai ir krūmai yra visžaliai. Daugelio medžių ir krūmynų lapai kieti, todėl ir pati augalija vadinama kietalape. Kieta lapo danga saugo jį nuo neigiamos temperatūros žiemą ir sausros vasarą, nes atspindi Saulės spindulius.

Augalija

Labiausiai paplitęs Viduržemio augalijos tipas yra makija – 2–4 m aukščio krūmų sąžalynai su retais neaukštais (8–10 m) medžiais. Makijai būdingi medžiai ir krūmai: alyvmedžiai, pistacijos, kadagiai, mirtos, žemuogių medžiai.

Pistacijos

Kadagiai

Augalija

Sausesniuose arba nuganytuose plotuose paplitusi gariga – reti žemaūgiai (iki 50 cm) krūmokšniai su skurdžiomis žolėmis.

Fauna

Savita Viduržemio jūros pakrančių gyvūnija. Tai labai tankiai nuo seniausių laikų gyvenama Europos sritis. Per ilgą laiką žmonės daug rūšių gyvūnų išnaikino, kiti turėjo pasitraukti į kalnus. Iš stambesniųjų žinduolių išskiriami kalnų ožiai, muflonai, stirnos, dygliuočiai, ežiai, laukiniai triušiai. Daugelis jų išliko tik draustiniuose. Gyvūnai prisitaiko atitinkamu odos sluoksniu, nuo karščio slepiasi pavėsyje.

Dygliuočiai

Laukiniai triušiai

Žmonių ūkinė veikla

Natūralią Viduržemio augaliją pakeitė žmonių veikla. Jau antikos laikais iškirsta dauguma miškų. Jų vietoje žmonės augino žemės ūkio kultūras, ganė avis ir ožkas, o šios labai ištrypė žemę, sunaikino medžių atžalynus (sutrukdė miškams atsinaujinti). Nelikus natūralių miškų, stambieji laukiniai gyvūnai šioje zonoje išnyko. Iš kitų žemynų į šiuos kraštus buvo atvežta daug naujų augalų rūšių, kurios čia nesunkiai prisitaikė (kaktusai, eukaliptai, palmės).