Botaniniai gamtos paveldo objektai

Sužinok daugiau apie Lietuvos valstybinės reikšmės botaninius gamtos paveldo objektus (GPO) ir atliktus jų tyrimus.

Miškas, medžiai

GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI (GPO) - (saugomi valstybės arba savivaldybės) atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

BOTANINIAI GPO – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai.

Valstybinės reikšmės botaninių gamtos paveldo objektų (GPO) vertinimas.

Gamtos paveldo objekto sąvokos raida

iki 1959 m.

Gamtos paminklai (neoficialiai)

Nuo 1959 m.

Gamtos paminklai

Nuo 1985 m. gamtos paminklai

Respublikinės reikšmės Vietinės reikšmės

Nuo 1993 m. saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai

Gamtos paminklai Valstybės saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai Savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai

Nuo 2001 m. iki dabar gamtos paveldo objektai

Gamtos paminklai Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai Savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai


  • Išsaugoti gamtos paveldo objektus.
  • Išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.
  • Sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams.
  • Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.
  • Propaguoti gamtos paveldo objektus.

Valstybinio saugomų teritorijų kadastro duomenimis, šiuo metu yra paskelbti gyvybingi 375 medžiai ir krūmai valstybinės reikšmės botaniniais gamtos paveldo objektais. Šiems objektams buvo įvykdyti tiek arboristų darbai, tiek būklės vertinimai.


Valstybės saugomų gamtos paveldo (botaninių) objektų vertinimas Šiuo tyrimu 2021 metais buvo vertinami botaninių gamtos paveldo objektų skirtingi parametrai ⇩

Taksono pavadinimas - (esant poreikiui) buvo patikslinamas pagal lapus, vaisius, žievę, medžio habitą, vadovaujantis specializuota literatūra ir asmenine patirtimi.

GPO koordinatės, esant poreikiui, buvo patikslinamos naudojant Stonex S500 – tridažnį GNSS RTK imtuvą arba rankinį Magellan Mobile Mapper GPS prietaisą.

Medžių ir krūmų aukštis, bei aukštis iki šakų buvo nustatomas su Haglof VL5 lazeriniu aukštimačiu, 0,5 m tikslumu.

Medžių ir krūmų skersmuo buvo matuojamas 1 cm tikslumu, 1,3 m aukštyje, profesionalia matavimo juosta (rulete).

Lajos nutolimas nuo kamieno centro pasaulio šalių atžvilgiu, buvo nustatomas su Haglof VL5 lazeriniu aukštimačiu (tolimačio funkcija).

Medžių amžius preliminariai buvo nustatomas pagal literatūrinius duomenis, žinomą panašių matmenų individų amžių bei asmeninę patirtį.

Medžių būklė buvo nustatoma naudojant 6 balų skalę nuo (1 – gera būklė, 2 – vidutinė, 3 – patenkinama, 4 – bloga, 5 – labai bloga, 6 – žuvęs želdinys). Būklė buvo vertinama apibendrinant kelis rodiklius: 1) medžio kamieno ar/ir skeletinių šakų mechaninio pažeidimo intensyvumą; 2) genėjimo intensyvumo laipsnį; 3) puvinių, drevių gausą, vietą ir stambumą; 4) nustelbtumo, defoliacijos laipsnį; 5) ligų intensyvumą, kenkėjų gausumą ir pakenkimo laipsnį, pasvirimo laipsnį ir kt.

Medžių ir krūmų gyvybingumas (gyviems individams) vizualiai buvo vertintas 3 balais – 1 – gyvybingas, 2 – vidutinio gyvybingumo, 3 – mažai gyvybingas. Šis rodiklis buvo įtrauktas kaip papildomas kriterijus, nes medžio būklė (dėl kamieno medienos puvinio ar kt.) gali būti labai bloga (5 balų), o gyvybingumas (vertinamas pagal medžio smulkiųjų šakelių, lapų/spyglių kiekį ir kt.) – aukštas (1 balo).

Medžių ir krūmų estetinė vertė buvo vertinta 3 balais (I – aukšta, II – vidutinė, III – menka).

Arboristų tyrimai Arboristai atlieka gamtos paveldo objektų, išskirtinai medžių, darbus, tokius kaip šakų genėjimas, sausų lajos dalių formavimai, prevencinis probleminių su V formos suaugimu šakų surišimas, sutvirtinimas, prevencinis probleminių su V formos suaugimu kamienų surišimas, sutvirtinimas, uždarų ertmių atvėrimas, svetimkūnių pašalinimas. Taip pat įvertina fiziologinę ir biomechaninę augalo būklė. Šie darbai leidžia geriau išsaugoti botaninius gamtos paveldo objektus, bet ir juos gražiau pateikti lankytojams.


Evelina Zubytė, 2023

Profesinės praktikos užduotis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kraštovaizdžio apsaugos skyrius.

Dėl Gamtos paveldo objektų nuostatų patvirtinimo (įsakymas)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2005

Gamtos paveldo objektų tvarkymas

Braškytė L., Rukas V., 2020

LR saugomų teritorijų valstybės kadastras

VSTT, 2023

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų (botaninių) vertinimas (Aiškinamasis raštas)

Bačkaitis J., 2021