„PIRKLIŲ IR PAŠTO KELIU PER RADVILIŠKIO RAJONĄ“
KULTŪROS KELIAS
Skėmių traktierius (1)
1. Skėmiai nuo XIX a. per. turėjo pakelės užeigą prie Kėdainių–Baisogalos kelio, tada vadinamo „trakto“, kurioje veikė pašto arklių perkinkymo stotis. Dviejų šimtmečių senumo traktieriaus sienos matė daugybę keliauninkų, lipusių iš karietų, brikų, lineikų, vežimų, diližanų, sustojusių čia pailsėti, pavalgyti, pernakvoti, arklius pailsinti. Čia XIX a. pr. pravažiuodamas lankėsi pats Rusijos imperatorius Aleksandras I. Senoliai pasakoja, kad čia vykdavo kaimo „vyrų sueigos“, užsukdavo žandarai pažiūrėti, ar nekalbama tuo metu uždrausta lietuvių kalba. Šiandien traktieriuje galima sugrįžti į senus laikus, pasisvečiuoti virtuvėje, kurioje kepama raugu kildinta duona, meduoliai, nuvykti pas bitininką medaus, apsidairyti pas gaspadorių, kaip jis senoviškai javus augina, ir net savo šventę atšvęsti „slaptoje lietuviškoje vakaronėje“.
Pociūnėlių istorijos (2)
Pociūnėliai – gėrybių kaimas. Tai šviežios daržovės ir vaisiai, sezoniniai gėrybių krepšiai iš Pociūnėlių. Sultys iš vaisių ir uogų. Džiovinta produkcija: vaisiai, uogos, daržovės, prieskonių mišiniai, arbatos ir cukatai.
Panekelpių kaimas (3)
Dviejų upių santakoje įsikūrusi Panekelpių kaimo sodyba pritaikyta svečių ramiam poilsiui (poilsis ir lauko žaidimai sode, žvejyba Pociūnėlių tvenkinyje, pirtis, pasiplaukiojimas valtimi), lauko renginiams (stovyklos, sąskrydžiai, susitikimai) bei jaukioms šeimos šventėms. Sodybos šeimininkai – ūkininkai, tad mielai jus supažindins su ūkyje auginamomis kultūromis: rapsais, miežiais, kviečiais, pupomis, žirniais, garstyčiomis, kukurūzais, cukriniais runkeliais bei pakvies dalyvauti edukacinėje programoje „Mažo grūdo istorija“, kurioje ne tik sužinosite procesus, kaip sėkla tampa grūdu, kaip atrodo šiandieninio ūkininko diena, bet ir dalyvausite interaktyviuose užsiėmimuose, kuriuose patys spausite rapsų aliejų, apžiūrėsite ūkininko ūkį, išmoksite atskirti grūdų rūšis bei išbandysite žemės ūkio techniką. Po veiklų sode šeimininkai pakvies pasivaišinti plovu, virtu ant laužo, ar net patiems dalyvauti jo gaminimo procese, ant laužo išsikepti blynų.
Baisogalos dvaras (4)
Baisogalos dvaro ansamblis statytas XIX a. pab.–XX a. pr., rūmai – 1830–1847 m. Valdant dvarą Komarams, rūmai ne kartą perstatyti, didinti, o praūžus karams – restauruoti. Dvare iki šiol yra išlikę autentiški laiptai bei kiti autentiški ir istorinę vertę turintys puošybos elementai. Baisogalos dvaras vienas iš nedaugelio Lietuvoje turi paminklo statusą. Dvaro parkas pasižymi išskirtiniais medžiais ir plotu. Parke dažnai vyksta kamerinės muzikos koncertai, okiekvieną pavasarį – „Poezijos pavasario“ renginiai. 1952 m. dvare įkurtas ir iki šiol veikia Lietuvos gyvulininkystės institutas.
Kavinė „Pas Zitą“ (5)
Šeimos Kavinė „Pas Zitą“ yra įsikūrusi Baisogalos miestelio širdyje nuo 2005 metų. Kavinukėje dirba trejos Šimkevičų šeimos kartos. Kulinarijos paslaptys perduodamos iš kartos į kartą ir kaskart yra tobulinamos. 2020 metų sausio mėnesį šeimos kavinė prasiplėtė – atidarytas konditerijos cechas, kuriame yra gaminami restorano lygio desertai.
Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia (6)
1882 m. Baisogalos savininko grafo Vladislovo Komaro ir jo žmonos Onos rūpesčiu ir lėšomis buvo pastatyta dabartinė mūro bažnyčia. Pagal 1890 m. inventorių, bažnyčioje buvo didysis altorius su nauju Švč. Trejybės paveikslu, o dešinėje pusėje – šventųjų skulptūros. Bažnyčioje buvo dvylikos balsų vargonai. Bažnyčia gotiško stiliaus, 1956 m. pagal dailininkės Filomenos Ušinskaitės-Bačėnienės projektą bažnyčios vidus buvo meniškai dekoruotas. Po bažnyčios grindimis įrengtame Baisogalos mauzoliejuje amžinojo poilsio yra atgulę Baisogalos dvarininkai Komarai. Toks unikalus objektas rajone yra vienintelis. Jį iš koplyčių mauzoliejų išskiria tai, kad po šia bažnyčia įrengtas rūsys atrodo visiškai kitaip nei kitur.
Pakiršinio dvaras (7)
Dvaras minimas nuo XVIII am. Dvaro rūmai – moderno architektūros stiliaus, pastatyti XX a. pr. Rekonstruojant rūmus, buvo išlaikytas pirminis tūris ir fasadai. Nuo 1923 m. dvaro kumetyne veikė pradinė mokykla, vėliau – siuvykla. Šiuo metu Pakiršinio dvare įsikūręs Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras. Atvykę į Pakiršinio dvarą turėsite galimybe nusikalti tik Pakiršinio kaime esančią monetą „,Kiršinas“ׅ. Keliaujantiejei Pirklių ir pašto keliu gali susikurti savo antspaudą, kuriuo galės užantspauduoti savo slaptą meilės laišką. Dalyvaujantys edukacinėje programoje ,„Žvakių fabrikėlis“ susipažins su natūriniais mainais ir, žinoma, pasigamins gardžiai kvepiančią natūralaus bičių vaško žvakę. Čia rengiamos parodos, puoselėjamos senųjų amatų tradicijos.
Šeduvos malūnas (8)
Šimtametis pastatas, traukiantis lankytojus savo didybe, mistinėmis istorijomis, legendomis ir gražiai sutvarkyta aplinka. Šeduvos malūno pradžia – 1905-ieji metai. Tada jis buvo pradėtas statyti. Tarsi kažkokio užkeikimo persekiojamas, malūnas, dar nebaigtas statyti, užsidegė, jo vos nepraradome karo metais (buvo smarkiai apgriautas), tačiau malūnas niekada nebuvo užmirštas – po rekonstrukcijos 1967-aisiais metais jis tapo vienu populiariausiu restoranu Radviliškio rajone ir žinomas visoje Lietuvoje. Malūne esančiame restorane galima maloniai praleisti laiką, pasižvalgyti po senojo malūno vidų, pasivaikščioti ir pasigrožėti puikiai sutvarkyta aplinka.
Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (9)
Tai vienas iš seniausių Šeduvos kultūros paveldo objektas ir vienas iš vertingiausių Lietuvos sakralinės architektūros kūrinių. Bažnyčia pastatyta XVII a. vid. Renesansinė, turi baroko bruožų. Šalia bažnyčios yra palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio piligrimų namai, kuriuose jis gyveno, kai kunigavo Šeduvos bažnyčioje. Šiuo metu namas yra restauruotas ir pritaikytas lankymui.
Šeduvos istorinės technikos muziejus „Retromobile“
„Retromobile“ muziejai – tai gyva, mobili istorinės technikos ekspozicija, kuri bet kuriuo metu gali pajudėti iš vietos. Jos unikalumas – ne sustingusiuose eksponatuose, o gyvybėje.
Žirgynas. Raudondvaris (11)
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriaus žirgynas Raudondvaryje įkurtas 1982 m. Laikui bėgant, buvo pastatytas erdvus uždaro tipo maniežas, kuriame lankantiesji šį žirgyną žirgų sporto mėgėjai gali sportuoti tiek žiemą, tiek vasarą, yra sudarytos puikios sąlygos sportuoti ir kelti jojimo meistriškumą. Laikomi žirgai yra trakėnų, budiono, hanoverio veislės sportiniai žirgai, taip pat – žemaitukų veislės arkliai. Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyrius bendradarbiauja su Lietuvos gyvulininkystės institutu, atkuriant žemaitukų arklių veislę ir siekiant sustabdyti šios veislės išnykimą.
Kleboniškių kaimo liaudies buities muziejus (12)
Kleboniškių gatvinis kaimas. Kleboniškių kaimas pradėtas kurti XVI a. viduryje, po 1554–1555 m. Šeduvos krašte pravestos Valakų reformos. Tai unikalus objektas Radviliškio rajone. Etnografiniame kaime rengiamos parodos, edukacinės programos, tokios kaip „Lino kelias“, įvairios vakaronės, klojimo teatrų, liaudiškos muzikos ir amatų, Užgavėnių šventės. Seni kaimavietės medžiai bei šiaudiniai pastatų stogai teikia muziejui paslaptingumo, o jo gyventojai – tikroviškumo. Aplinkos ministerija ir Etninės kultūros globos taryba Kleboniškių kaimą ir apylinkes pripažino vietove, geriausiai atspindinčia savitus Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus.
Kleboniškių kaimo vėjo malūnas (13)
Malūnas – kepurinis vėjo malūnas, vienas ilgiausiai Lietuvoje malęs grūdus, stovintis Kleboniškių kaime-muziejuje. 1884 metais ant kalvos iškilęs vėjo malūnas yra kelrodis atvykstantiems į Kleboniškių etnografinį kaimą. 2011 metais malūnas buvo rekonstruotas, atkurta viduje buvusi grūdų malimo technika. Šiandien užsukus į malūno vidų galima savo akimis išvysti, kaip atrodė grūdų malimo technika.
Burbiškio dvaro sodyba (14)
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių. 1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe. Šiai šeimai valdant, dvaras išaugo: buvo išplėsta dvaro sodyba, pastatyta naujų pastatų, pradėtas formuoti dvaro parkas. Burbiškio dvare įkurtame muziejuje siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą, perteikiant senąją dvarų kultūrą. Dvaro sodybos erdvėse įkurtos dvaro istorijos, kinkomojo transporto, senosios technikos, kambarinių augalų ir tulpių ekspozicijos. Kiekvieną pavasarį čia vyksta visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinomi Tulpių žydėjimo festivaliai, poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos.
Kultūros kelio "Pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną" idėjos autorius ir sudarytojas Vytautas Simelis, el. paštas vytautas.simelis@radviliskis.lt
Informacija apie projektą:
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Germantė Jucevičiūtė-Kluczynska, Telefono nr. (8 422) 65 493, el. paštas - germante.juceviciute-kluczynska@radviliskis.lt
Aušros a. 3, Radviliškis. Radviliškio turizmo informacijos centras.