Kokybiško išsilavinimo Lietuvoje pokyčiai per 20 metų ES
Komanda „SPINDULIAI“, A kategorija
Įvadas:
Kokybiškas išsilavinimas yra vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT). DVT - tai siekių, susijusių su ateities tarptautine plėtra, rinkinys. Kokybiško ugdymo siekis - užtikrinti įvairiapusį ir nešališką kokybišką ugdymą bei skatinti visiems prieinamą mokymąsi visam gyvenimui.
Tikslas:
Apžvelgti ir išanalizuoti kaip Lietuvai sekasi vykdyti ketvirtąjį darnaus vystymosi tikslą.
Uždaviniai:
- Išnagrinėti kaip vystėsi Lietuvos kokybiško ugdymo raida per paskutinius 20 metų.
- Įvertinti Lietuvos pažangą siekiant kokybiško ugdymo nuo 2016 m. JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo iki dabar.
- Atlikus analizę, įvertinti Lietuvos situaciją Europos Sąjungoje vykdant ketvirtąjį darnaus vystymosi tikslą.
Darbo metodologija:
Duomenų statistinė analizė bei grupavimas, dokumentavimas iš oficialių šaltinių, lentelių ir grafikų sudarymas.
Grafinės diagramos - MS Excel, informacijos analizė ir sisteminimas.
1. Ugdymo prieinamumas
Ankstyvasis ugdymas:
Ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus siekiant Lietuvos tikslo užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams, nes jis padeda mažinti socialinę atskirtį, gerina mokinių pasiekimus, skatina socialinę integraciją ir kelia ugdymo prieinamumo lygį.
Diagrama rodo, kad vaikų, lankančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, procentas Lietuvoje žymiai išaugo per pastaruosius du dešimtmečius.
2004 m. tik 51,5% vaikų lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šis skaičius išaugo iki 70,4% 2016 m. Nuo 2016 m. tendencija išliko teigiama – 2022 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 82,7% vaikų.
Bendras pokytis nuo 2004 m. yra 31,2%. Didžiausias „šuolis“ pasireiškė tarp 2020 ir 2021 m. (7,2%). Tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija.
Lietuvoje sparčiai daugėja vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas, o tai teikia vilčių siekiant geresnių švietimo rezultatų ateityje.
Bendrųjų mokyklų skaičius:
Bendrųjų mokyklų skaičius yra tiesioginis ugdymo prieinamumo rodiklis. Didelis mokyklų skaičius gali suteikti Lietuvos gyventojams didesnį prieinamumą ir galimybes gauti išsilavinimą.
Kokios tokio nuokryčio priežastys?
Sumažėjęs gimstamumas: nuo 2016 m. gimstamumas Lietuvoje nuolat mažėja. Dėl to mažėja ir mokinių skaičius, o tai lemia mokyklų jungimus ir uždarymus.
Emigracija: emigracija iš Lietuvos taip pat prisideda prie mokinių skaičiaus mažėjimo.
Siekiant efektyviau naudoti lėšas ir užtikrinti kokybišką ugdymą, vykdomas mokyklų tinklo optimizavimas. Tai reiškia, kad mažos ir nepopuliarios mokyklos yra jungiamos su didesnėmis arba uždaromos.
2. Ugdymo kokybė
Mokytojų kvalifikacija:
Aukštas išsilavinimo lygis yra būtinas siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad mokytojų išsilavinimo lygis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių pasiekimus.
MS Excel
Lentelė rodo, jog Lietuvos bendrojo ugdymo mokytojų ir vadovų išsilavinimo lygis yra aukštas.
Bendrasis pokytis per 20 metų yra 8,2%. Tačiau nuo 2018-2019 m. šis lygis stagnavo ir patyrė neryškų nuolydį.
Mokymosi aplinka:
Norint, kad visi Lietuvos vaikai gautų kokybišką ugdymą, būtina sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Ši aplinka tarnauja kaip pagrindas, ant kurio mokiniai platina savo žinių ir įgūdžių visumą. Ji apima įvairius aspektus, darančius įtaką mokinių mokymuisi ir pasiekimams.
MS Excel
Didelis kompiuterių kiekis Lietuvos mokymosi įstaigose gali pagerinti mokymosi aplinką, suteikiant prieigą prie informacijos, leidžiant naudotis inovatyviomis mokymosi priemonėmis.
1-oji juostinė diagrama nurodo bendrąjį kompiuterių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje.
Nuo 2004 iki 2016 m. bendrasis kompiuterių skaičius išaugo apytiksliai 55 tūkst. O nuo 2016 m. JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo iki dabar, skaičius išaugo apytiksliai 59 tūkst.
2-oji diagrama nurodo bendrąjį kompiuterių skaičių profesinio mokymo įstaigose Lietuvoje.
Nuo 2004 iki 2016 m. bendrasis kompiuterių skaičius pakilo maždaug 6,5 tūkst. Nuo 2016 m. JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo iki dabar, skaičius pakilo tik 1,2 tūkst.
3-oji juostinė diagrama vaizduoja bendrąjį kompiuterių skaičių kolegijose Lietuvoje.
Nuo 2004 iki 2016 m. bendrasis kompiuterių skaičius turėjo didžiausią pokytį (≈ 5 tūkst.). Nes nuo 2016 m. JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo iki dabar, skaičius netgi sumažėjo apie 1,2 tūkst.
4-oji diagrama vaizduoja bendrąjį kompiuterių skaičių universitetuose Lietuvoje.
Nuo 2004 iki 2016 m. bendrasis kompiuterių skaičius išaugo iki 26008 vnt. Nuo 2016 m. JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo iki dabar, šis skaičius taip pat sumažėjo (≈ 1,4 tūkst.). Aukščiausiai buvo pakilę 2013-2014 m. (siekė 27584 vnt.).
Bendras kompiuterių skaičius visose švietimo įstaigose išaugo nuo 2004 m. iki 2016 m.
Nuo 2016 m. kompiuterių skaičiaus augimas sulėtėjo arba netgi sumažėjo visose švietimo įstaigose, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas.
Nors 4-tojo JT darnaus vystymosi tikslo uždavinys yra pagerinti mokslinę aplinką, suteikiant didesnį kompiuterių kiekį mokymosi įstaigoms, iš duomenų matome, jog išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, šis skaičius nežymiai krito.
Šis neigiamas pokytis nėra labai blyškus, nes nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių populiarumas išaugo, todėl studentai vis dažniau naudoja savo asmeninius įrenginius vietoj kolegijos ir universitetų kompiuterių.
Mokyklos, turinčios galimybes naudotis interneto prieiga pedagoginiais tikslais.
Interneto prieiga mokyklose yra gyvybiškai svarbi, siekiant kokybiško ugdymo, nes ji suteikia mokiniams prieigą prie begalinio žinių ir informacijos šaltinio, skatina skaitmeninius įgūdžius ir ugdo gebėjimą kritiškai vertinti bei analizuoti informaciją.
Diagramos rodo, kad beveik visos Lietuvos mokyklos turi interneto prieigą ir naudoja ją pedagoginiais tikslais, o tai reiškia, kad didelių sunkumų šioje kategorijoje Lietuva nepatiria.
Neformalus švietimas:
Dalyvavimas neformaliojo ugdymo veikloje gali padėti mokiniams atrasti naujus pomėgius ir talentus, o tai didina jų motyvaciją mokytis. Neformaliojo ugdymo veikla gali padėti mokiniams ugdyti įvairius įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo, komandinio darbo, problemų sprendimo ir kt. Šie įgūdžiai gali būti naudingi ne tik mokymosi procese, bet ir vėlesniame gyvenime.
Iš grafiko ir lentelės galime nustatyti, jog ryškiausios neformaliojo švietimo sritys yra: sportas, muzika ir dailė.
Nuo 2004 ir 2016 m. šiose trijose srityse labiausiai išsiskyrė sportas. Šiame užsiėmime, per minėtą laikotarpį, mokinių skaičius išaugo daugiau nei du kartus.
Nuo 2016 m. šis skaičius minėtose sferose padidėjo atitinkamai: muzika – 3914 mokinių, dailė – 4183 mokiniais, sportas – 806 mokiniais.
3. Finansavimas
Valstybės ir savivaldybių skiriamos išlaidos švietimui:
Be pakankamo finansavimo ir investicijų, darnaus vystymosi tikslų pasiekimas tampa neįmanomas. Šiuolaikiniame pasaulyje visos sritys reikalauja finansinių resursų, skirtų projektams, iniciatyvoms ir inovacijoms įgyvendinti. Todėl finansinis aspektas yra esminis ir neatsiejamas nuo bet kokių pastangų siekiant darnaus vystymosi.
1-oji stulpelinė diagrama rodo, jog valstybės ir savivaldybių skiriamos išlaidos švietimui nuo 2004 m. iki 2016 m. kilo, tačiau nežymiai ir nestabiliai svyravo. Bet po 2016 m. JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo, matome, jog išlaidos nuosekliai didėjo.
Pokytis nuo 2004 iki 2016 m. – 705,6 mln. EUR.
Pokytis nuo 2016 iki 2022 m. – 1357,5 mln. EUR.
2-oji stulpelinė diagrama rodo valstybės ir savivaldybių skiriamas išlaidas švietimui, palyginus su BVP. Nuo 2004 m. iki 2022 m. jos nežymiai ir nestabiliai svyravo. Per 20 metų vidutinė išlaidų švietimui, palyginti su BVP, procentinė dalis yra lygi 5,12%. Aukščiausiai iškilo 2009 m. iki 6,7%.
Analizuodami 2016 ir 2023 m. skritulinių diagramų duomenis, pastebime, jog valstybės ir savivaldybių biudžetas išaugo daugiau nei dvigubai, nuo 10,045 mlrd. EUR iki 21,841 mlrd. EUR. Tačiau švietimo išlaidos per tą patį laikotarpį taip pat padvigubėjo. Dėl to, švietimo išlaidų procentinė dalis bendrame biudžete išliko panaši, o 2023 m. – šiek tiek sumažėjo.
2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto procentinę dalį švietimui sudarė 17,02%.
2023 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto procentinę dalį švietimui sudarė 16,26%.
4. Lietuvos palyginimas su Europos Sąjunga
Aukštasis išsilavinimas Europos Sąjungos atžvilgiu:
Per pastaruosius 20 metų Lietuva pastebimai aplenkė Europos Sąjungą, pagal aukštojo išsilavinimo įgijimo rodiklį, demonstruodama įspūdingą pažangą. Šis teigiamas poslinkis leidžia optimistiškai žvelgti į Lietuvos ateitį. 2015–2016 metais atotrūkis tarp Lietuvos ir ES buvo didžiausias – beveik 18%.
Lietuvos valstybės išlaidos švietimui (% BVP) Europos Sąjungos atžvilgiu:
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos valstybės išlaidos švietimui patyrė dinamiškus pokyčius.
Per 2004-2011 m. laikotarpį jos buvo panašios į ES vidurkį.
Nuo 2011 m. iki 2017 m. jos ėmė mažėti. Tačiau nuo 2017 m. tendencija pasikeitė, 2021 m. skirtumas tarp Lietuvos ir ES sumažėjo iki 0,2%.
2021 m. pasiektas žemas skirtumas tarp Lietuvos ir ES išlaidų švietimui rodo teigiamą tendenciją, tačiau ateities trajektoriją lems tolesnė švietimo politikos kryptis bei finansavimo prioritetai.
Išvados:
- Ugdymo prieinamumas yra aukštame lygmenyje. Lietuvoje sparčiai daugėja vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas. Mokyklų skaičius yra aukštas, nors šiek tiek sumažėjęs dėl emigracijos ir sumažėjusio gimstatumo.
- Ugdymo kokybė gerėja, kadangi Lietuvoje išaugo mokytojų ir vadovų aukštojo išsilavinimo lygis. Padidėjo kompiuterių ir interneto panaudojimo galimybės, mokiniai įsitraukia į neformaliojo švietimo veiklas.
- Finansavimas yra neutralioje vietoje, kadangi nuo JT 17 darnaus vystymosi tikslų priėmimo, valstybės ir savivaldybių išlaidos švietimui didėja. Tačiau, lyginant su BVP, išlaidų procentinė dalis netgi mažėja.
- Lietuva, lyginant su Europos Sąjunga, per pastaruosius du dešimtmečius padarė didelę pažangą aukštojo mokslo srityje, gana stipriai aplenkdama ES vidurkį. Nors valstybės išlaidos švietimui, BVP atžvilgiu, svyravo, pastaraisiais metais jos stabilizavosi ir rodo teigiamą tendenciją.
Tyrimo rezultatai gali skirtis priklausomai nuo pasirinktų rodiklių ir tyrimo apimties.
