Plačialapių ir mišriųjų miškų biomas
Šiame informacijos sraute rasite savybes, augaliją, gyvūniją, interaktyvius žemėlapius, kad informacija būtų ne tik tekstinė, bet vaizdinė
Paplitimas
Siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų.
Vaizdas iš Uralo kalnų
Vaizdas iš JAV plačialapių ir mišr. miškų
Vaizdas iš R. Azijos (Sichuan Basin) mišr. ir plačialapių miškų
Klimatas
Klimatas: žemyninis vidutinių platumų
Augalija
PLAČIALAPIAI:
Augalija
Mišriuose miškuose labiausiai paplitusios lapuočių medžių rūšys yra beržas ir drebulė, spygliuočių – pušis ir eglė. Daugumoje miškų masyvų vyrauja 1–2 medžių rūšys. Pomiškyje auga krūmai, paparčiai, žolės.
BIOMO AUGALIJA
- Dažnai lapuočiai ir spygliuočiai auga vieni šalia kitų.
Medžiai: Bukas
Drėgmę ir šilumą mėgstantis medis, todėl auga ten, kur iškrenta pakankamai kritulių, t. y. jūrinio (arba tarpinio) klimato srityse (Europos rytuose bukai neauga)
Ąžuolas
Ąžuolai mėgsta šviesą, todėl ąžuolynai kiek retesni, šviesesni.
Krūmai
Plačialapių miškų pomiškyje daug krūmų: lazdynų, gudobelių ir kt.
Gyvūnija: kanopiniai
Plačialapiams ir mišriesiems miškams būdingi kanopiniai gyvūnai: taurieji elniai (matomi vaizdo įraše), danieliai, stirnos, šernai.
Kanopiniai gyvūnai: danieliai
Kanopiniai gyvūnai: šernai
Kanopiniai gyvūnai: stirna
Gyvūnai: plėšrieji
Iš plėšrūnų sutinkami rudieji lokiai, vilkai, lapės, lūšys, barsukai (opšrūs), kiaunės
Barsukai
Lapės
Kiaunės
Gyvūnai: graužikai
Dažniausi: kiškiai ir voverės.
Voverė
Gyvūnų likimas
Mišriuosiuose ir plačialapių miškuose daug stambiųjų žvėrių ir kailinių žvėrelių būdavo sumedžiojama viduramžių riterių ir karalių medžioklėse. Nemažai jų išnaikinta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
Paukščiai
Šioje juostoje gyvena volungės, lakštingalos, kėkštai, gegutės, slankos, geniai ir daug kitų; pastaraisiais metais kai kuriose vietose įvežta fazanų.
Fazanai
Žmonių veikla
Didžioji dalis miškų per daugelį amžių buvo iškirsti, o šie plotai paversti žemės ūkio naudmenomis.
Žmonių veikla
Mišrieji miškai gerokai daugiau nukentėję nuo žmonių ūkinės veiklos, nei spygliuočiai. Šių miškų pasikeitusi ne tik rūšinė sudėtis, bet ir daug jų yra iškirsta, jie nesudaro ištisinės dangos.
Paplitimas
Siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijo s iki Uralo kalnų .
Plačialapiai ir mišrieji miškai paplitę vidutinių platumų klimato juostos drėgnesnėse, nešaltose srityse.
Didelį plotą miškai apima Rytų Azijoje, JAV rytuose
Vaizdas iš Uralo kalnų
Vaizdas iš JAV plačialapių ir mišr. miškų
Vaizdas iš R. Azijos (Sichuan Basin) mišr. ir plačialapių miškų
Klimatas
Klimatas: žemyninis vidutinių platumų
Plačialapių ir mišriųjų miškų zonoje būdingas vidutinių platumų jūrinis arba pereinamasis, taip pat musoninis klimatas. Vasara čia šilta arba vėsoka (15–20 °C), o žiema švelni (nuo -5 iki +5 °C). Klimatas drėgnas, per metus iškrinta 500–2000 mm kritulių.
Augalija
PLAČIALAPIAI:
- būdingi aukšti (20–30 m), šakoti lapuočiai medžiai, metantys lapus prieš šaltąjį laikotarpį.
Augalija
Mišriuose miškuose labiausiai paplitusios lapuočių medžių rūšys yra beržas ir drebulė, spygliuočių – pušis ir eglė. Daugumoje miškų masyvų vyrauja 1–2 medžių rūšys. Pomiškyje auga krūmai, paparčiai, žolės.
- miškuose lapuočių plotai kaitaliojasi su spygliuočių plotais.
BIOMO AUGALIJA
- Dažnai lapuočiai ir spygliuočiai auga vieni šalia kitų.
- Vakarų ir Vidurio Europoje vyrauja ąžuolai, skroblai, bukai, mažesniuose plotuose auga klevų, liepų, uosių, kaštonų ir kitų medžių.
Ąžuolas
Ąžuolai mėgsta šviesą, todėl ąžuolynai kiek retesni, šviesesni.
Bukų ir ąžuolų mediena labai patvari, todėl nuo seno naudojama įvairiems dirbiniams gaminti.
Gyvūnija: kanopiniai
Plačialapiams ir mišriesiems miškams būdingi kanopiniai gyvūnai: taurieji elniai (matomi vaizdo įraše), danieliai, stirnos, šernai.
Kanopiniai gyvūnai: danieliai
Kanopiniai gyvūnai: šernai
Kanopiniai gyvūnai: stirna
Gyvūnai: plėšrieji
Iš plėšrūnų sutinkami rudieji lokiai, vilkai, lapės, lūšys, barsukai (opšrūs), kiaunės
Barsukai
Lapės
Kiaunės
Gyvūnai: graužikai
Dažniausi: kiškiai ir voverės.
Voverė
Gyvūnų likimas
Mišriuosiuose ir plačialapių miškuose daug stambiųjų žvėrių ir kailinių žvėrelių būdavo sumedžiojama viduramžių riterių ir karalių medžioklėse. Nemažai jų išnaikinta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
Fazanai
Žmonių veikla
Didžioji dalis miškų per daugelį amžių buvo iškirsti, o šie plotai paversti žemės ūkio naudmenomis.
Kai kuriuose iškirstuose plotuose vietoj plačialapių medžių išaugo smulkialapių medžių giraitės – beržynai, drebulynai.
Daug kur iškirstų miškų vietoje dabar auga sodinti pušynai.
Dauguma iš likusių plačialapių miškų dabar naudojami rekreacijai (atsodinimui, miško atstatymui).
Žmonių veikla
Mišrieji miškai gerokai daugiau nukentėję nuo žmonių ūkinės veiklos , nei spygliuočiai. Šių miškų pasikeitusi ne tik rūšinė sudėtis , bet ir daug jų yra iškirsta, jie nesudaro ištisinės dangos.
Plačialapiai Europos miškai labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. Dirvožemiai čia derlingi, todėl nuo seno žmonės kirto šiuos miškus, o jų vietoje, suarę dirvas , vertėsi žemės ūkiu .
Dėl to plačialapių miškų plotai Europoje labai sumažėjo, o kai kur jų neliko visai. Dabar daugelis iškirstų miškų atsodinami (dažniausiai pušimis ).