Atominė energetika Lietuvoje
Temos aktualumas
Kadangi šiais laikais žmonių skaičius didėja ir energijos poreikis auga, todėl atominė energetika būtų puiki išeitis žmonijai pagaminti daug ir pigios energijos.
Tikslas
Išanalizuoti atominės energijos perspektyvas Lietuvoje remiantis Ignalinos AE istorija.
Uždaviniai
1. Analizuojant informacijos šaltinius sužinoti, kokios atominės energijos perspektyvos Lietuvoje.
2. Rasti informacijos apie Lietuvos Ignalinos AE istoriją bei uždarymo priežastis.
3. Sužinoti, kokia Ignalinos AE uždarymo reikšmė.
Atominė energetika
Atominė (branduolinė) energetika – branduolinė technologija, kai kontroliuojant branduolių dalijimąsi išlaisvinama energija, naudojama varomajai jėgai, šildymui ir elektros generavimui.
Pirmoji eksperimentinė branduolinė jėgainė, gaminusi elektrą, buvo paleista 1951m. Arco mieste (JAV). Tuo metu ji gamino tiek energijos, jog pakako uždegti keturioms 200 vatų lemputėms.
Pirmą komercinę jėgainę 1954 m. Obninske pastatė Sovietų Sąjunga. Obninsko branduolinė jėgainė gamino apie 5 MW elektros energijos ir ateinančius 10 metų buvo vienintelė tokio tipo elektrinė visoje Sovietų Sąjungoje.
Atominė energetika pradėta plėtoti XX a. 6 dešimtmetyje. Nuo 1970 iki 1990 m. elektros energijos gamyga atominėse jėgainėse padidėjo 10 kartų. Černobylio AE 1986 m. ir Fukušimos AE 2011 m. katastrofos pristabdė atominės energetikos plėtrą pasaulyje.
Istorija
IGNALINOS AE
1974 m. prasidėjo parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės (AE) statybos darbai. Tuo metu galingiausia pasaulyje Ignalinos AE buvo statoma ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos vientisos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos poreikiams patenkinti.
1979 m. balandžio 17 d. SSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą, suteikiantį „žalią šviesą“ Ignalinos AE statybai. Tuo pat metu baigtas nulinis ciklas statant pirmąjį bloką.
Tuo pat metu jau vyko ir antrojo bloko statyba – 1980 m. rugsėjį buvo baigti žemės darbai. Darbai vyko sparčiai, nuolat augo dirbančių statyboje žmonių skaičius. 1982 m. Pirmasis blokas buvo pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodžio 31 d.
Prasidėjo trečiojo bloko statyba. 1986 m. buvo užbaigti antrojo reaktoriaus montavimo darbai, tais pačiais metais buvo numatyta jo eksploatacijos pradžia. Tačiau dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, taip pat turinčioje RBMK tipo reaktorius, IAE antrojo bloko eksploatavimo pradžia buvo nukelta. Blokas pradėjo dirbti 1987 m. rugpjūčio 31 d. Tuo metu jau buvo atlikta apie 60 proc. trečiojo bloko statybos darbų, tačiau po Černobylio avarijos, LSSR vyriausybė kreipėsi į SSRS vyriausybę, ir Ignalinos AE trečiojo bloko statyba buvo užkonservuota, o 1989 m. visiškai sustabdyta.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Ignalinos AE šalies energetikos sistemai tapo dar svarbesnė. Dėl labai pabrangusio organinio kuro, daugiausia importuojamo iš Rusijos, elektros energijos gamybos savikaina branduolinėje jėgainėje yra beveik dvigubai mažesnė nei kitose elektrinėse. 1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos, o rekordiniais Lietuvos branduolinei energetikai 1993 metais IAE pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos.
1991 m. perėmusi savo jurisdikcijon Ignalinos AE, Lietuvos Respublika tapo 31 pasaulio valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijos gamybai.
Dėl Černobylio avarijos, IAE buvo atlikta nemažai išsamių tarptautinių tyrimų bei saugos analizių. Galima teigti, kad avarijos tikimybė Ignalinos AE bei bendras saugos lygis buvo panašūs į Vakarų šalių atominių elektrinių saugos lygį. Tačiau RBMK tipo reaktoriai neturi tokio apsauginio gaubto, kaip šiuolaikiškos kitų tipų atominės elektrinės, kuris sulaikytų avarijos metu galinčias išsiskirti radioaktyvias medžiagas. Taigi dalis Vakarų šalių politikų ir organizacijų tebesilaiko nuostatos, kad RBMK tipo reaktorių eksploatavimo rizika negali būti sumažinta tiek, kad jie būtų pakankamai saugūs eksploatuoti ilgą laiką.
Uždarymo priešastys
Besirengiančiai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO Lietuvai tarptautinės bendruomenės nuomonė buvo svarbi, todėl Lietuva, gerbdama tarptautinės bendruomenės nuomonę ir atsižvelgdama į Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutartį, Seimo 1999 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatė, kad pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių ir tarptautinių finansų institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas. Remdamasis Nacionaline energetikos strategija Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą.
2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.
2002 metais atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, negu leido tuometinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta Lietuvai, antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 metais, esant finansavimo šaltiniams ir reikiamam finansavimo mastui, paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais.
Vykdant Vyriausybės nutarimus pirmasis IAE blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas - 2009 m. gruodžio 31 d.
Uždarymo reikšmė
AE perspektyvos
Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį visuomenės požiūris į branduolinę energetiką buvo teigiamas, tačiau 2012 metais vykęs referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje tapo lakmuso popierėliu – 62,68 proc. referendumo dalyvių nepritarė idėjai Lietuvoje statyti naują AE.
H. Gabarto teigimu, lūžis dėl požiūrio į branduolinę energetiką Lietuvoje įvyko dar 2011-aisiais, kada galingas žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje sutrikdė Fukušimos AE reaktorių aušinimo sistemų darbą, o tai lėmė radiacijos nutekėjimą.
„Čia ir įvyko tektoninis lūžis tolesniam branduolinės energetikos vystymuisi. Po šios avarijos branduolinę energetiką palaikančios valstybės suprato, kad branduolinė energetika nėra panacėja ir gali būti labai pavojingas ir brangus malonumas. Todėl tokios šalys kaip Vokietija nusprendė savo branduolines elektrines apskritai uždaryti, o Italija, Belgija ir Šveicarija sustabdė bet kokius tolimesnės plėtros planus“, – pasakoja profesorius.
Profesoriaus nuomone, jei šiuo metu Lietuvoje būtų atlikta sociologinė apklausa dėl branduolinės energetikos, visuomenės požiūris galimai būtų dar kritiškesnis. Tačiau tai nėra jokia išimtis, kadangi visame pasaulyje branduolinė energetika praranda populiarumą.
Apibendrindama galiu teigti, jog šiuo metu Lietuvoje nėra jokių AE statymo perspektyvų, nes visuomenės požiūris šiuo klausimu yra labai skeptiškas.
Šaltiniai
Geografijos vadovėlis "Gaublys"
Geografijos vadovėlis "Žemė" 10 klasei
Geografijos vadovėlis "Bendroji geografija"
Išvados
- Analizuojant informacijos šaltinius buvo išsiaiškinta, kad atominės energijos perspektyvos Lietuvoje yra labai menkos.
- Rasta Ignalinos AE istorija atskleidė, jog pagrindinė AE uždarymo priežastis buvo Lietuvos įstojimas į ES.
- Ignalinos AE uždarymas yra labai reikšmingas Lietuvos ekonominiai padėčiai, bei visuomenės saugumui.
