Alpių kalnų augalija ir gyvūnija
Danielis Juodeška ir Arnas Nomeika 7B klasė
Alpės – aukščiausia ir didžiausia Europos kalnų sistema. Alpės tęsiasi 1200 km ilgio ir tarp 150 ir 250 km pločio lanku per aštuonias Alpių valstybes nuo Viduržemio jūros iki Panonijos lygumos Italijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Slovėnijos teritorijose.
Alpių plotas
Plotas – 220 000 km². Kalnai yra palyginti mažai apledėję, didžiausias ledynas yra Alečo ledynas. Sniego riba kalnyno pakraščiuose prasideda 2500–2600 metrų aukštyje, o kalnyno viduje – 2800-3100 metrų aukštyje.
SUSIDARYMAS
Alpės susidarė maždaug prieš 110 mln. metų, kai Afrikos plokštė pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte, kurios kraštas palindo po Afrikos plokšte. Dabartinę formą Alpės įgavo veikiant erozijai, ypač dėl ledynų veiklos ledynmečių laikotarpiais.
AUGALIJA IR GYVŪNIJA
Augalija - Alpėse dirbami laukai, auginami vaismedžiai, vienuogynai. Miškuose auga ąžuolai, bukai, kaštonai ir klevai.
Gyvunija - Alpių gyvūnijai daug žalos padarė žmonių veikla. Kai kurios rūšys baigia išnykti (alpinis ožys). Tipiškų alpinių gyvūnų liko tik aukštikalnėse.
