Ramusis vandenynas

Vandens druskingumas 36,5 ‰ – didžiausias Ramiajame vandenyne ties tropine juosta. Paviršinio vandens cikloninei ir anticikloninei cirkuliacijai įtaką daro Havajų (šiaurėje) ir Ramiojo vandenyno pietinės dalies anticiklonai bei Šiaurės ir Pietų pasatinės srovės. Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje apytaka intensyvi dėl stiprių Kuro Šio, Rytų Australijos srovių, rytinėje dalyje – dėl silpnų, bet plačių Kalifornijos ir Peru srovių. Siaurose pastarųjų priekrantės zonose dėl nuokrantinių pasatų prasideda apvelingo (divergencijos) reiškinys – šalto giluminio (iš 4–6 km gylio) vandens, prisotinto maisto medžiagomis, kilimas. Paviršinės vandens cirkuliacijos vidutinis greitis 10 cm/s (subantarktiniame fronte 30–50 cm/s).

Ramiajame vandenyne kas 3-4 metus vyksta išskirtinis reiškinys - El Ninjo. Tada pasatų srovės pradeda tekėti į kitą pusę ir tai sukelia sausras Pietryčių Azijoje ir Australijoje, o Peru ir Čilėje liūtis.

Ties pusiauju vandens paviršiaus temperatūra yra apie 26, o šiaurinėje bei pietinėje dalyje gali nukristi ir iki -1.

Didėjantis CO2 kiekis atmosferoje kaitina planetą ir tirpdo ledą, kuris patenka į pasaulinį vandenyną ir todėl kyla vandens lygis. Tai yra didelė problema visoms salų ir pakrančių valstybėms, o ypač gyvenvietėms įsikūrusioms atoluose, nes jie yra vos vos virš jūros lygio ir keli metrai taptų visiška pražūtimi. Dėl to žmonės bus priversti bėgti į kitas teritorijas, kurios yra žymiai aukščiau virš jūros lygio, o salose gyvenantys gyvūnai ir augalai gali išnykti. Čia kartais galbūt padėtų užtvankos pakrantėse arba plaukiojančios salos.

Kita CO2 problema susijusi su vandenynais yra vandens šiltėjimas ir rūgštėjimas, nes dalis reaguoja su vandeniu ir tampa tirpia rūgštimi. Nors žmonėm tai didelio pavojaus nekelia, bet tai yra viena pagrindinių koralų nykimo priežasčių. Reikia stengtis mažinti CO2 išmetimą įvairiomis priemonėmis.

Mūsų išmetamos atliekos kelia didelį pavojų jūrų gyvūnams, nes jie gali jose įsipainioti ar jas praryti ir taip užkišti virškinamąjį traktą ir taip žūti. Reikia suprasti, kad vandens telkiniai yra ne sąvartynai, o to ypač trūksta skurdžiose ir besivystančiose šalyse.

Ramiajame vandenyne yra pati didžiausia "šiukšlių sala", besidriekianti nuo Havajų iki Kalifornijos. Iš tikrųjų tai yra teritorija, kur yra susikaupę daug plūduriuojančio plastiko ir kitų plūdrių atliekų. Ji yra maždaug Teksaso dydžio. Tokie dariniai susidaro dažniausiai vietose, kur vanduo sukasi ratu, kaip ir šiuo atveju.

Naftos išsiliejimai užteršia dideliu vandens plotus, nuodija žuvis, o paukščiai išsiteplioją nafta dažniausiai pasmerkti žūti, nes nesugeba nusivalyti jos. Taip pat netolimoje ateityje prasidėsiantys vandenyno dugno kasinėjimai gali uždrumsti vandenį. Reikia stengtis kurti technologijos, kurios išgaunant ir gabenant žaliavas mažiau kenktų aplinkai.

Dabar jau yra įrengiamos netoli krantų povandeninės kasyklos ir naftos platformos. Pavyzdžiui, taip Japonijoje išgaunama 30% akmens anglies, o Kanadoje geležis ir nikelis. Nafta Ramiajame vandenyne daugiausiai išgaunama Indonezijos, Malaizijos ir Kinijos pakrantėse. Dabar filtruojant jūrų vandenį išgaunama druska, bromas, magnis, o ateityje galbūt jų dar daugiau.

Kinijoje yra net trečdalis visų pasaulio retųjų metalų ir išgauna 97% pasaulio metalų, bet Japonijos ir JAV mokslininkai atrado telkinių vandenyno dugne. Per pastaruosius metus sparčiai auga kai kurių metalų paklausa, o kasyklos dažniausiai yra komunistinėse, silpnose šalyse arba išgaunant metalus yra padaroma didelė žala gamtai. Jau yra prasidėją bandymai išgauti metalus iš vandens dugno. Tai daroma keliais būdais: pirmas - su kasybos mašinomis kasti povandeninius kalvagūbrius, kuriuose yra platinos; antras - traiškyti ar kasti povandeninius kaminus, kuriuose daug įvairių sulfidų, vario, geležies, cinko, sidabro, aukso; trečias - siurbti ir filtruoti dumblą arba akmenis, pvz. viename telkinyje akmenukuose rasta mangano, nikelio, kobalto, vario ir molibdeno.

Okeanija skirstoma į Melaneziją, Mikroneziją Polineziją.

Melanezija - Vakarinis Okeanijos regionas netoli Australijos. Jis pasižymi didelėmis , tektoninės kilmės salomis. Čia įsikūrusios Papua Naujoji gvinėja, Saliamono salos, Vanatau, Fidžis, Naujoji Kaledonija(Prancūzija), vakarinė Papua dalis priklauso Indonezijai, kelios salos Australijai. Tai buvo pirmoji apgyvendinta teritorija Okeanijoje.

Mirkonezija - Šiaurės vakarinė Okeanijos dalis, pasižyminti mažomis tektoninės arba koralinės kilmės salomis. Čia įsikūrusios Palau, Mikronezijos Federacija, Nauru, Maršalo salos, Kiribatis, dalis salų priklaus JAV. Šioje teritorijoje yra Marianų lovys.

Polinezija - Rytinė ir pati didžiausia Okeanijos dalis. Ją sudaro apie 1000 įvairaus dydžio salų ir atolų. Salos daugiausiai yra vulkaninės ir koralinės kilmės. Čia įsikūrusios Samoa, Naujoji Zelandija, Tonga, Tuvalu, Kiribatis, Havajai ir dar kelios teritorijos priklauso Jav, yra Prancūzijos ir D. Britanijos teritorijų. Rytiniame kampe rasime Velykų salą su skulptūromis. Įdomus faktas, kad Kiribatis buvo vienintele valstybe perskirta datos keitimo linijos, bet ji buvo pakeista, kad aplenktų šalį ir ji dabar pirmoji švenčia Naujuosius metus.

Okeanija daugiausiai buvo kolonizuota XVIII ir XIX a. ir tik praeitame amžiuje daugelis teritorijų tapo nepriklausomos.

Iki kolonizavimo čia vyravo austroazijeičiai arba malajai-polineziečiai, kurie čia atvyko apie 40000m. pr. Kr. iš Pietryčių Azijos, o Mikronezija ir Polinezija buvo apgyvendintos tik praeitame tūkstantmetyje.

Tai yra senieji Naujosios Zelandijos gyventojai. Jų pavadinimas kilo iš jų medžiojamo paukščio Moa. Gyveno pasidalinę į gentis, kuriose didžiausią įtaką turėjo tohunga(šventikai). Originaliai maorių religija yra politeistinė. Jie tikėjo, kad pasaulį sukūrė dievai – atua. Jų panteoną, be kitų dievybių, sudaro dangaus tėvas, žemės motina, miškų ir karo dievas. Vieną didžiausių vaidmenų kuriant žmoniją turėjo Tanas – miškų dievas, kuris sukūrė pirmąją moterį. Mūsų vartojimas žodis ,,tabu" yra panašus į maorių žodį ,,tapu", kuris reiškia: šventas, neliečiamas. Senovės maorių visuomenėje tradicinės meno šakos buvo audimas, skulptūros, šokiai ir dainavimas bei viena svarbiausių – tatuiruotės.

- vietiniai Australijos žmonės, iki europiečių atvykimo daugelis jų buvo medžiotojai. Atvykėliai išvarė vietinius iš daugelio Pietryčių vietovių, jie sirgo atvežtomis ligomis ir įgijo priklausomybių, bet dabar Australijoje yra aborigenų rezervatai, jie įgavo imunitetą atvežtomis ligomis ir stengiamasi mažinti diskriminaciją.

Aplik Ramųjį vandenyną ar netoliese įsikūrė daug didelių ir žinomų miestų tokių kaip Los Andželas, Tokijas, Šanchajus, Manila, Sidnėjus.

Š. Amerika: Vankuveris - svarbiausias Kanados vakarinės pakrantės miestas. Jis įsikūręs sąsiauryje, prie kalnų. Sietlas - svarbus JAV šiaurinis vakarų miestas ir uostamiestis. Jame išvystyta aukštoji pramonė. San Franciskas - kartu su aplinkiniais miestais yra svarbiausias JAV Ramiojo vandenyno uostas, jame gyvena daug kitataučių. Los Andželas - didžiausias JAV vakarų pakrantės miestas (gyventojų su priemiesčiais - 15,5mln.).

P. Amerika: Lima - svarbiausias Peru miestas, uostas ir pramonės centras. Santjagas - Čilės sostinė ir didžiausias miestas, bei vienas moderniausių miestų P. Amerikos.

Australija ir Okeanija: Oklandas - didžiausias Naujosios Zelandijos miestas, uostamiestis, apsuptas užgesusių ugnikalnių. Sidnėjus - didžiausias Australijos miestas, įsikūręs aplink į fjordą panašią įlanką.

Azija: Manila - Filipinų sostinė ir didžiausias miestas, svarbiausias uostamiestis, įsikūręs Luzono salos įlankoje. Guangdžou - turtingiausios Guangdongo provincijos administracinis centras, trečias pagal dydį miestas Kinijoje. Šanchajus - didžiausias Kinijos miestas, turi atskirą provinciją ir garsėja aukštais dangoraižiais. Tiandzinis - miestas Bohajaus įlankos pakrantėje, į rytus nuo Pekino, yra svarbus uostamiestis. Busanas (Pusanas) - antras pagal dydį miestas ir didžiausias Korėjos uostas, įsikūręs šalia Korėjos sąsiaurio. Osaka - svarbus Japonijos pramonės centras ir uostamiestis. Metropolijoje gyvena 20mln. gyv.. Tokijas - didžiausia Japonijos ir pasaulio aglomeracija, kurioje gyvena 38mln. gyventojų ir BVP siekia net 2,5 trln. $, yra Japonijos sostinė.

Jūrų transportas yra svarbiausias ir pigiausias krovinių gabenimo būdas pasaulyje. Juo pervežama 80% pasaulio krovinių.

Ramiajame vandenyne pagrindinis vandens kelias yra tarp rytų ir pietryčių Azijos ir Šiaurės Amerikos, Taip pat dalis laivų plaukia nuo Azijos iki pietų Amerikos ar nuo Australijos ir Okeanijos į kitus žemynus. Šiais keliais gabenama 20% pasaulio jūrinių krovinių.

Per vandenyną dėl didelio atstumo skraidoma mažai.

Yra sukurta Ramiojo vandenyno prekybos organizacija - APEC. Būstinė - Singapūre.

Turizmas yra svarbus Okeanijos sektorius, kuris kasmet auga. Salos traukia turistus šiltu klimatu, koralais ir įspūdinga gamta. Galima pamatyti veikiančius ugnikalnius ar net Naujojoje Zelandijoje žiemą paslidinėti nuo kalnų. Taip pat vyksta nemažai vietinių ir tarptautinių švenčių ar festivalių, pavyzdžiui, griausmingi Naujieji metai.

Labiausiai lankomos salos yra Naujoji Zelandija, Taitis ir Havajai Pavyzdžiui, Havajams turizmas yra labai svarbus ir tai gali pasakyti, kad 90% darbuotojų dirba aptarnavimo sektoriuose ir kartais jie vadinami rojumi žemėje.

Šiam sektoriui labai smogė Covid-19 pandemija, kuri taip pat nemenkai sumažino Okeanijos šalių pajamas.

https://istorijai.lt/konspektai/renesansas-reformacija-ir-didieji-geografiniai-atradimai-konspektas/ , https://lt.wikipedia.org/wiki/Ugnies_%C5%BEiedas , https://dsmobserver.com/2018/10/global-sea-mineral-resources-unveils-the-patania-ii-nodule-collector/ , https://einasau.lt/keliones/lankytinos-vietos/10-graziausiu-gamtos-stebuklu/attachment/galapagu-salos , https://lt.wikipedia.org/wiki/Galapagai , https://lt.wikipedia.org/wiki/Ramusis_vandenynas , https://lt.wikipedia.org/wiki/Ugnies_%C5%BEiedas , https://www.vle.lt/straipsnis/okeanija/ , https://lt.public-welfare.com/4256487-subduction-is-..-definition-types-and-subduction-process , https://www.wikiwand.com/lt/Koralinis_rifas , https://lt.erch2014.com/obrazovanie/86569-okeanicheskoe-techenie-eto-chto-prichiny-okeanicheskih-techeniy.html , https://travelplanet.lt/keliautojams/blogas/kada-kiviai-trinasi-nosimis-naujosios-zelandijos-idomybes , http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-67655/straipsnis/Tiesiog-sunkiai-suvokiama-siuksliu-kruva-kuri-Lietuvos-teritorija-virsija-25-kartus-stai-ka-darome-su-savo-gimtaja-planeta-Video , https://lt.garynevillegasm.com/obrazovanie/73911-strany-okeanii-i-avstralii.html , https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/egzotikos-kampelis/egzotikos-portretai-tatuiruoti-naujosios-zelandijos-kariai-maori-gentis-783-591585 , https://www.japan-guide.com/ , ShipTraffic.net , http://www.veidas.lt/daugiaveidziai-havajai , https://lt.wikipedia.org/wiki/Ramusis_vandenynas , https://www.vle.lt/straipsnis/juru-transportas/ , https://www.wikiwand.com/lt/Koralinis_rifas , http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-26906/straipsnis/Japonija-aptiko-didziulius-retu-zemes-elementu-telkinius , https://kelioniuakademija.lt/havajai_apie_sali https://youtu.be/K3GIBPK8hWY , Iliustruotas mokslas, vadovėlis