Švyturiai Lietuvoje
Tūkstantmečius švyturių šviesa rodė saugų kelią jūrų keliautojams. Tie navigacijos ženklai yra svarbūs iki šiol.
Dabar Lietuvos vidaus vandenyse ir jūroje yra septyni – švyturiai. Jie yra skirstomi į jūrinius ir vidaus vandenų, todėl ir Lietuvoje turime skirtingus švyturius: keturis jūrinius – Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios ir tris vidaus vandenų, esančius Kuršių mariose, – Uostadvario, Ventės rago ir Pervalkos. Visi švyturiai Lietuvoje naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį – jie atlieka navigacinę funkciją, t. y. rodo kelią laivams. Nesusijusiems su laivyba, šie objektai yra tiesiog gražūs statiniai, legendomis apipinti pajūrio atributai. Visus švyturius charakterizuoja šviesos srautas – šviesos signalas, kuris jūreiviams tamsoje yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis vieną švyturį atskirti nuo kitų navigacinės paskirties objektų ir taip orientuotis jūroje. Švyturiai skiriasi savo forma, konstrukcija, išvaizda ir technika. Visų Lietuvos jūrinių švyturių šviesos charakteristikos skirtingos, t. y. skirtingi šviesos blyksnių trukmės ir intervalai tarp jų.
Jūriniai švyturiai
01 / 04
1
Šventosios švyturys
Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis 39 m. Signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.
2
Klaipėdos švyturys
Klaipėdos švyturys – navigacinis ženklas, esantis prie Baltijos jūros, Klaipėdoje, 500 m nuo Baltijos jūros. Jos aukštis – 44 m virš jūros lygio. Signalas matomas už 33 km.
Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 diena. Šviesos įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą.
1819 m. švyturys paaukštintas, jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os alyva kūrenamų lempų. Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 kilometrų.
Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška teišliko tik 4 m cokolinė dalis. Švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas. 1945 m. atstatytas. 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.
3
Nidos švyturys
Nidos švyturys (arba Urbo kalno švyturys) – navigacinis ženklas, esantis Kuršių nerijoje, Nidoje, 900 metrų nuo Baltijos jūros ant Urbo kalno. Aukštis – 79 m virš jūros lygio. Signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų).
Istorija
Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta po Vokietijos suvienijimo XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 27 metrų aukščio bokštas buvo sumūrytas iš raudonų plytų. Jo link vedė karo belaisvių statytas akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Statant švyturį buvo apželdintas ir 51,4 m aukščio Urbo kalnas. Švyturys pradėjo veikti 1874 m. spalio 24 d.1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, besitraukiantys vokiečių kareiviai švyturio bokštą susprogdino. Tačiau jau 1945 m. jis buvo atstatytas, o 1953 m. – perstatytas. Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis 29,3 m. Jo krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą. 1991 m. šventinant Nidos švyturį jam buvo suteiktas Šv. Petro, žvejų globėjo, vardas.
4
Juodkrantės švyturys
Tai švyturys esantis neringos savivaldybėje, Juodkrantėje pastatytas 1950m. ant raganų kalno. Jo aukštis 20 metrų, atstumas iki jūros 900m. Švyturio šviesa matoma 33km. spinduliu. Šviesos signalas: 3 sekundes šviečia 5 sekndes nedega. Juodkrantės švyturys naudojamas iki šiol.
Kuršių marių švyturiai
01 / 03
1
Ventės rago švyturys
•Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Šis švyturys buvo pastatytas 1837 metais. čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris kelią į krantą jūreiviams rodo jau kone 200 metų. Ventės rago švyturys stovi 11m aukštyje, atstumas iki marių – 30 metrų, signalas matomas iš 3,5 km.•Šia švyturio yra įsikūrusi ornitologinė stotis kur stebi ir ženklina paukščius
2
Pervalkos švyturys
Švyturys Kuršių mariose, įrengtas ant nedidelės dirbtinės salos, prie Pervalkos ties Arklių ragu. Švyturio aukštis 14 m.
Švyturys veikia automatiškai – siunčia matomus baltus signalus, kurie yra matomi už 13 km. Pamatai akmens mūro, sienos kniedytų metalo lakštų, varpo formos skardinis stogas. Viduje – metaliniai laiptai ir apėjimo aikštelė su metaliniais turėklais.
Trumpa istorija: Pastatytas 1900m. lapkričio 27 d., buvo perstatytas 2 kartus – 1948m. (saugumo sumetimais buvo įrengti metaliniai turėklai) ir 1960 m. (sala sutvirtinta betono blokais). 2006 m. buvo atliktas švyturio kapitalinis remontas
3
Uostadvario švyturys
Uostadvario švyturys – švyturys Šilutės rajone, Nemuno deltoje, Uostadvario kaime.
Švyturys taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Aukštis 18 m.
Istorija
1873–1876 m. priešais Minijos žiotis pastatytas aštuoniakampis Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.
1907 m. pastatyta vandens kėlimo stotis su garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nuleidžianti jį į Atmatos upę. Tai yra pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Statinys buvo restauruotas XXI a., jame įrengtas Šilutės polderių muziejus.
Lietuvos paštas 2003 m. išleido pašto ženklą su Uostadvario švyturio vaizdu.