VT PULSAS

Efektyvaus viešojo transporto tinklo infrastruktūros planavimas ženkliai prisideda prie krūvos problemų sprendimo miestuose - eismo sumažinimas keliuose, ekologinės žalos aplinkai mažinimas ir kt. Tačiau tai nėra lengva užduotis. Istorinių procesų eigoje susiformavę miestai, kaip įprasta, dalijasi į tam tikras teritorijas – centrus-branduolius, periferines zonas, funkcinius centrus ir kt. Teritorijų susisiekimo sistemos, kaip ir visa kita infrastruktūra, turi tenkinti tos teritorijos gyventojų ir darbo žmonių poreikius plačiąja prasme.

Projektas "VT Pulsas" siekia atskleisti Viešojo transporto įtaką įvairiems miesto formavimąsi lemiantiems veiksniams, situacijos vertinimo ir jos efektyvinimo būdus, optimizuojant miesto transporto sistemą bei siekiant efektyvesnio ir tvaraus urbanistinio vystymo. Šiam tikslui buvo sukurta Viešojo transporto efektyvumo indekso (VTEI) metodika, pagal kurią, išanalizavus Vilniaus situaciją, parengti 4 skaitmeniniai Šiaurinės gatvės modeliai. Tikimės, kad šis projektas paskatins gyventojus, vystytojus ir politikus priimti informuotus sprendimus, kurie sumažins automobilių naudojimą ir kurs tvaresnę bei aplinkai draugiškesnę ateitį.

Viešojo transporto efektyvumo indeksas (VTEI) skirtas įvertinti Vilniaus VT efektyvumą pagal stotelių aplinkos ir teikiamų VT paslaugų indikatorius, kuriuos sudaro: VT trasų skaičius (TS), VT dažnumas (D), Žemėnaudos įvairovė (Ž), Pėsčiųjų aptarnavimo zona (PAZ) ir Aptarnaujamų gyventojų skaičius (AGS). Rodikliai vertinami taikant idealiojo taško metodą (Ideal Point Method, IPM) ir porinio palyginimo metodą (Pairwise Comparison Method, PCM), išgaunant indikatorių vertes, skirtas efektyvumo rodiklių tarpusavio santykiui nustatyti. Integruojant skirtingus rodiklius gaunamas galutinis kiekvienos stotelės indeksas, apibūdinantis stotelės ir jos aplinkos efektyvumą. VTEI indeksas leidžia reitinguoti, parametrizuoti ir optimizuoti stoteles, vertinant jų našumą, atitikimą vietos tankiui, bei kokybę. VTEI formulė: VTEI = ∑ni=1(Vi​×VTi) Ši indekso skaičiavimo metodologija parengta remiantis Romos Sapienzos universiteto mokslininkų M. V. Corazza and N. Favaretto rekomendacijomis:  A Methodology to Evaluate Accessibility to Bus Stops as a Contribution to Improve Sustainability in Urban Mobility .

IŠVADOS IŠ TRASŲ SKAIČIAUS TYRIMŲ

Siekiant apskaičiuoti kurioje stotelėje galima rasti didžiausią įvairių krypčių pasirinkimą, nustatyta, kad pagal „trasų skaičiaus“ parametrą efektyviausios stotelės yra prie viešas funkcijas atliekančių objektų. Pastebima, kad pačios efektyviausios stotelės dominuoja aplink didžiausius autobusų parkus, tačiau vidutinio efektyvumo sustojimai jungia ligonines, universitetinių miestelių zonas, miesto periferinėje zonoje esančias didesnes gyvenvietes, tokias kaip Pilaitė ar naujoji Vilnia, taip pat oro uostą ir industrines teritorijas.

IŠVADOS IŠ DAŽNIO TYRIMŲ

Siekiant nustatyti aktyviausiai naudojamas viešojo transporto tinklo trasas ir juose esančias stoteles, pagal parametro „dažnis“ duomenis matome, jog didžiąja dalimi aktyvumu išsiskiriančios trasos yra miesto centrinėje ir vidurio zonoje, bei turi stiprius ryšius su antriniais miesto centrais kaip Pilaitė ir Naujoji Vilnia. Tad ryškiai pastebimas poreikis sujungti dydžiausias gyvenamasias zonas su Vilniaus miesto centru.

IŠVADOS IŠ PASLAUGŲ MIŠRUMO TYRIMŲ

Siekiant nustatyti stotelių efektyvumą pagal aplink jas vyraujantį paslaugų mišrumą, didžiausios parametro „paslaugų mišrumas“ vertės gautos zonose, kurios bendrajame Vilniaus miesto plane yra įvardinamos „centrų zonomis“.

IŠVADOS IŠ PASIEKIAMUMO TYRIMŲ

Siekiant nustatyti kurios stotelės yra geriausiai pritaikytos pėstiesiems pasiekti ir koks tankus aplink jas yra takų bei gatvių tinklas, nustatomos „pasiekiamumas“ vertės. Pagal šį parametrą matome stipriai dominuojančią Vilniaus centro dalį, dėl senamiestyje vyraujančio tankaus gatvių tinklo.

IŠVADOS IŠ NAUDOTOJŲ TYRIMŲ

Siekiant stotelės aplinkoje apskaičiuoti parametro „naudotojai“ vertę matome, jog labiausiai žmonių kiekiu pasižyminčios teritorijos yra modernizmo laikų statybos miegamuosiuose rajonuose, kur dominuoja daugiaaukštė daugiabučių statyba.

ŽALIASIS MIESTAS

Žaliasis miestas - tai tvarios miesto plėtros scenarijus, kuriame visapusiškai atsižvelgiama į socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį, dažnai vadinamą "trigubu rezultatu" (angl. the triple bottom line).

Prieš gilinantis į scenarijų, jam yra nustatomos VTEI indekso vertės, kurios per stotelių parametrus padeda atskleisti gatvės charakterį.

Pagrindiniai žaliojo miesto scenarijaus bruožai yra šie:

1. Transporto akcentas: Scenarijuje skatinamas ekologiškų transporto rūšių, tokių kaip važiavimas dviračiu, ėjimas pėsčiomis ir viešasis transportas, dominavimas, mažinant priklausomybę nuo įprastinių transporto priemonių. 2. Subalansuotas miesto dizainas: "Žaliasis miestas" skatina tolygų užstatymo pasiskirstymą, koncentruojantis aplink viešąsias ir žaliąsias erdves bei sankryžas. Tokiu subalansuotu požiūriu siekiama padidinti prieinamumą ir susisiekimą. 3. Įvairialypė paslaugų pasiūla: Scenarijuje numatomas miestas, kuriame teikiamos įvairios paslaugos, skatinančios įvairialypę ir įtraukią aplinką gyventojams. Tai apima daugybę tvarių ir socialiai naudingų pasiūlymų. 4. Žalioji ir tvari infrastruktūra: "Žaliasis miestas" akcentuoja smulkesnį miesto dizainą, pavyzdžiui, mažesnio masto plėtrą ir žaliąsias erdves. Šis požiūris integruoja tvarią praktiką, įskaitant žaliųjų plotų išsaugojimą ir ekologiškų jungčių kūrimą. 5. Viešojo transporto integravimas: Tvarus ir efektyvus viešasis transportas yra kertinis Žaliojo miesto scenarijaus akmuo. Tikslas - suteikti patogias viešojo transporto galimybes, kartu sumažinant poveikį aplinkai. 6. Trilypis įsipareigojimas: Suderintas su JT 11-uoju darnaus vystymosi tikslu, "Žaliasis miestas" įsipareigoja siekti ekologinio tvarumo, socialinio tvarumo ir ekonominio tvarumo. Tai apima įtraukų dizainą, efektyvų išteklių naudojimą ir atliekų mažinimą. 7. Pėsčiųjų aptarnavimo zonos: Projekte numatytos pėstiesiems pritaikytos zonos šalia transporto mazgų, taip skatinant pėsčiųjų aplinką ir užtikrinant patogią prieigą prie viešojo transporto paslaugų.

VT trasų skaičius

"Žaliasis miestas" teikia pirmenybę visapusiškam viešojo transporto maršrutų tinklui, kad sumažėtų priklausomybė nuo asmeninių transporto priemonių ir būtų skatinamas tvarus judumas.

VT dažnumas

Viešojo transporto dažnumas optimizuojamas taip, kad būtų skatinama patogiai ir efektyviai juo naudotis, taip siekiant kuo labiau sumažinti individualių automobilių naudojimą.

VT paslaugų įvairovė

"Žaliasis miestas" pabrėžia gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų įvairovę, skatinančią įtrauktį ir gyvybingą miesto aplinką.

VT pėsčiųjų aptarnavimo zona

Urbanistinės plėtros projektuose daug dėmesio skiriama žaliųjų erdvių išsaugojimui, parkų kūrimui ir aplinkos tvarumui. Pėsčiųjų aptarnavimo zonos projektuojamos taip, kad jose būtų lengva judėti, į jas įtraukiamos žaliosios erdvės ir pėstiesiems pritaikyta infrastruktūra, siekiant pagerinti bendrą vaikščiojimo pėsčiomis patirtį.

VT aptarnaujamų gyv. skaičius

Viešojo transporto paslaugos strategiškai suplanuotos taip, kad užtikrintų miesto gyventojams prieinamumą ir patogumą, maksimalus erdvės išnaudojimas nėra prioritetizuojamas.

Bendrai "Žaliasis miestas" įkūnija holistinį ir pažangų požiūrį į miesto plėtrą, kuriuo siekiama sukurti atsparią ir klestinčią gyvenamąją aplinką esamiems ir būsimiems gyventojams.

15 MINUČIŲ MIESTAS

15 minučių miestas - tai novatoriška miestų planavimo koncepcija, skirta kurti lengvai prieinamą ir savarankišką miestų aplinką. Pagal šį scenarijų pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad dauguma kasdienių poreikių ir paslaugų, tokių kaip darbas, apsipirkimas, mokslas, sveikatos priežiūra ir laisvalaikis, būtų patogiai pasiekiamos per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu iš bet kurios miesto vietos.

Prieš gilinantis į scenarijų, jam yra nustatomos VTEI indekso vertės, kurios per stotelių parametrus padeda atskleisti gatvės charakterį.

Pagrindiniai 15 minučių miesto scenarijaus bruožai: 1. Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas dėmesys: Miesto išplanavimas teikia pirmenybę ir skatina kuo lengvesnį pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą. Infrastruktūra kuriama taip, kad visame mieste būtų galima saugiai ir patogiai vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu. 2. Transporto integracija: Viešasis transportas yra neatsiejama scenarijaus dalis, suteikianti gyventojams papildomų galimybių keliauti 15 minučių spinduliu. Stengiamasi optimizuoti viešojo transporto maršrutus ir susisiekimą, užtikrinant veiksmingas ir dažnas paslaugas. 3. Įvairios paslaugos ranka pasiekiamoje vietoje: Siekiama, kad 15 minučių pasiekiamumo zonoje būtų teikiamos įvairios paslaugos ir patogumai. Darbovietės, prekybos centrai, švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos ir poilsio zonos išdėstytos strategiškai patogioje vietoje, kad jas būtų lengva pasiekti. 4. Subalansuotas miesto tankis: Teritorijos išplanavima numatomas subalansuotas miesto tankis, padedantis užtikrinti didesnį pėsčiųjų judumą. Gyvenamosios ir komercinės zonos paskirstytos apgalvotai, kad būtų sukurta darni ir pėsčiomis vaikščiojanti miesto aplinka. 5. Žaliosios erdvės ir tvarumas: Žaliosios erdvės integruojamos į miesto struktūrą, suteikiant gyventojams poilsio, rekreacijos ir ekologinės pusiausvyros zonas. Dėmesys tvarumui apima iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo automobilių, skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir gerinti bendrą gerovę. 6. Mažesnė priklausomybė nuo motorizuoto transporto: Gyventojai skatinami didelę dalį kasdienių poreikių tenkinti pėsčiomis arba dviračiais, taip sumažinant priklausomybę nuo motorizuoto transporto. Toks požiūris prisideda prie mažesnio išmetamų teršalų kiekio, geresnės oro kokybės ir atsparesnės bei tvaresnės miesto ekosistemos.

VT trasų skaičius

Didelis dėmesys skiriamas gerai sujungtam viešojo transporto tinklui. Plati aprėptis, užtikrinanti galimybę per trumpą laiką pasiekti įvairias miesto dalis.

VT dažnumas

Pakankamas dažnumas, kad būtų patenkinti įvairūs kelionių poreikiai. Subalansuotas tvarkaraštis, kad būtų palaikomas reguliarus gyventojų judėjimas 15 minučių spinduliu.

VT paslaugų įvairovė

Didžiausia paslaugų įvairovė - gyvenamųjų, komercinių ir viešųjų erdvių derinys. Įvairūs pastatų tipai, tenkinantys skirtingus poreikius, skatinantys gyvybingą ir savarankišką bendruomenę.

VT pėsčiųjų aptarnavimo zona

Savarankiškesnė, smulkesnio užstatymo ir tvaresnė miesto aplinka. Gyventojai gali patenkinti didžiąją dalį savo kasdienių poreikių pėsčiomis ar dviračiu nuo savo namų.

VT aptarnaujamų gyv. skaičius

Dėmesys sutelkiamas į tai, kad dauguma gyventojų kasdienių poreikių būtų patenkinami nedideliu atstumu. Gyventojų ir darbo vietų skaičiaus santykis leidžia išvengti kasdienio darbo tranzito srauto į kitus miesto centrus.

15 minučių miesto koncepcija numato miestą, kuriame gyventojai gali lengvai pasiekti būtiniausius kasdienio gyvenimo reikmenis, puoselėjant bendruomeniškumo, gerovės ir aplinkosauginio sąmoningumo jausmą.

TRANSPORTU REMTAS MIESTAS

Transportu remtas miestas (angl. Transit-Oriented Development, TOD) - tai miestų plėtros strategija, kurios esmė - viešojo transporto sistemų integravimas ir optimizavimas miesto struktūroje. Pagrindinis TOD principas - kurti gyvybingas, įvairios paskirties bendruomenes, kuriose gyventojai galėtų lengvai pasiekti įvairius objektus ir paslaugas pėsčiomis nuo viešojo transporto stotelių.

Prieš gilinantis į scenarijų, jam yra nustatomos VTEI indekso vertės, kurios per stotelių parametrus padeda atskleisti gatvės charakterį.

Pagrindiniai Transportu remto miesto (TOD) bruožai: 1. Maksimalus viešojo transporto prieinamumas: TOD daug dėmesio skiriama miestų aplinkai, kuri maksimaliai padidina viešojo transporto prieinamumą. Tai reiškia, kad gyvenamosios, komercinės ir rekreacinės erdvės strategiškai išdėstomos patogiu atstumu pėsčiomis nuo tranzito mazgų. 2. Kompaktiškos ir tankios miesto formos: TOD skatina kurti kompaktiškas, didelio tankio miesto formas. Tai dažnai reiškia aukštesnius ir mišrios paskirties pastatus, sutelktus aplink tranzito stotis, skatinančius bendruomeniškumo jausmą ir mažinančius poreikį intensyviai naudotis automobiliais. 3. Tvaraus transporto skatinimas: TOD siekia sumažinti priklausomybę nuo asmeninių automobilių, skatinant naudoti tvarias transporto priemones, pavyzdžiui, autobusus, traukinius ir dviračius. Mažindamas priklausomybę nuo automobilių, Transportu remtas miestas (TOD) prisideda prie aplinkos tvarumo ir mažina eismo spūstis. 4. Mišrios paskirties žemės naudojimas: TOD siekia kurti įvairios, mišrios paskirties kaiminystes. Tai apima gyvenamųjų rajonų integravimą su komercinėmis zonomis, biurais ir rekreaciniais objektais, kuriant aplinką, kurioje galima gyventi, dirbti ir žaisti. 5. Pėsčiųjų ir pėsčiųjų patogumui pritaikytas dizainas: TOD skatina vaikščiojimą pėsčiomis projektuojant pėstiesiems pritaikytas miesto erdves. Tai apima gerai susietus šaligatvius, pėsčiųjų zonas ir saugias perėjas, skatinančias žmones kasdienėje veikloje vaikščioti pėsčiomis ir naudotis viešuoju transportu. 6. Ekonominė ir socialinė nauda: TOD metodas laikomas būdu sukurti ekonominį miesto teritorijų gyvybingumą. Veiklos sutelkimas aplink tranzito mazgus gali pritraukti įmones, sukurti darbo vietų ir padidinti bendrą miestų gyvybingumą.

VT trasų skaičius

TOD daug dėmesio skiriama plačiam viešojo transporto maršrutų tinklui. Siekiama sukurti išsamią ir puikiai sujungtą sistemą, kuri užtikrintų lengvą gyventojų pasiekiamumą ir skatintų viešojo transporto naudojimą.

VT dažnumas

TOD pirmenybė teikiama sklandžioms ir dažnoms viešojo transporto paslaugoms. Atvykimo dažnumas yra didelis, todėl gyventojai gali pasikliauti savalaikėmis ir patogiomis transporto galimybėmis. Tai prisideda prie viešojo transporto, kaip pagrindinės keliavimo priemonės, efektyvumo ir patrauklumo.

VT paslaugų įvairovė

TOD teritorijose žemės naudojimas pasižymi įvairiapusišku gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų deriniu. Tai apima gyvenamųjų namų, komercinių patalpų ir poilsio vietų derinį, esantį netoli viešojo transporto stočių. Siekiama sukurti dinamišką ir gyvybingą miesto aplinką.

VT pėsčiųjų aptarnavimo zona

TOD daug dėmesio skiriama pėstiesiems palankios aplinkos prie tranzito stotelių kūrimui. Pėsčiųjų aptarnavimo zona suprojektuota taip, kad ja būtų lengva judėti, kad būtų gerai prižiūrimi šaligatviai, pėsčiųjų perėjos ir nemotorizuotam judėjimui skirtos vietos. Tai skatina vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu kaip perspektyviais transporto būdais.

VT aptarnaujamų gyv. skaičius

TOD siekiama, kad būtų aptarnaujama daug gyventojų. Projektu užtikrinama, kad nemažai gyventojų galėtų patogiai pasiekti viešojo transporto priemones, skatinant aukšto lygio susisiekimą ir įtrauktį.

Apibendrinant galima teigti, kad į tranzitą orientuota plėtra siekiama sukurti tokią miesto aplinką, kurioje pirmenybė teikiama viešajam transportui, skatinamas tvarus gyvenimas ir gerinama gyventojų gyvenimo kokybė, puoselėjant gyvybingas, prieinamas ir ekonomiškai aktyvias bendruomenes aplink tranzito mazgus.

KONVENCINIO PLANAVIMO MIESTAS

Konvencinio planavimo miesto (BAU, angl. Business-as-Usual) scenarijus atspindi įprastinį miesto plėtros metodą, kuriam būdinga tradicinė praktika ir politika. Pagal šį scenarijų miestai paprastai laikosi nusistovėjusių miestų planavimo ir plėtros normų, dažnai pagrįstų istoriniais modeliais ir ekonominiais prioritetais.

Prieš gilinantis į scenarijų, jam yra nustatomos VTEI indekso vertės, kurios per stotelių parametrus padeda atskleisti gatvės charakterį.

Pagrindinės Konvencionalaus planavimo miesto ypatybės ir bruožai:

1. Į automobilius orientuota infrastruktūra: BAU scenarijuose dažnai pirmenybė teikiama į automobilius orientuotai infrastruktūrai, daugiausia dėmesio skiriant kelių tinklams ir automobilių stovėjimo aikštelėms, skirtoms privačių transporto priemonių naudojimui. Toks požiūris atspindi istorinę priklausomybę nuo automobilių kaip pagrindinės transporto rūšies. 2. Funkcinis zonavimas: BAU scenarijaus miesto planas dažnai grindžiamas funkciniu zonavimu, kai skirtingos teritorijos skiriamos konkrečiai paskirčiai, pavyzdžiui, gyvenamajai, komercinei ar pramoninei. Toks zonavimas gali lemti atskirtą žemės naudojimą bei didesnius atstumus iki darbo ir atgal. 3. Kapitalo prieaugis ir orientacija į BVP: BAU scenarijuose pagrindinis dėmesys dažnai skiriamas ekonominiams rodikliams, tokiems kaip kapitalo prieaugis ir bendrasis vidaus produktas (BVP). Miestų planavimo sprendimuose pirmenybė gali būti teikiama ekonominiam augimui ir efektyvumui, o ne kitiems aspektams, pavyzdžiui, aplinkos tvarumui ar socialinei gerovei. 4. Viešojo transporto integracija: Viešasis transportas naudojamas, tačiau ne taip plačiai integruotas arba jam gali būti teikiamas mažesnis prioritetas, palyginti su individualiu automobilių naudojimu. Dėl to gali kilti problemų, susijusių su eismo spūstimis ir poveikiu aplinkai. 5. Dėmesys efektyvumui: Veiksmingumas šiame kontekste reiškia veiksmingą tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. BAU scenarijuose pirmenybė gali būti teikiama plėtros tikslų siekimui tokiu būdu, kuris yra ekonomiškai efektyvus ir atitinka esamas ekonomines struktūras. 6. Istorinė planavimo praktika: BAU scenarijai dažnai atspindi istorinę planavimo praktiką, kuri gali nevisiškai atsižvelgti į šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, didėjanti urbanizacija ir darnaus vystymosi poreikis. 7. Žemės naudojimo efektyvumas: Gali būti akcentuojamas maksimalus žemės naudojimas ekonominiais tikslais, dėl to tam tikrose teritorijose gali būti didesnis užstatymo tankumas.

VT trasų skaičius

Viešojo transporto maršrutų skaičius yra palyginti nedidelis, tai rodo tradicinį požiūrį į viešojo transporto planavimą. Daugiausia dėmesio skiriama nusistovėjusiems maršrutams, tenkinantiems būtinuosius poreikius.

VT dažnumas

Viešojo transporto atvykimo dažnumas yra vidutinis. Jis atitinka standartinį paslaugų lygį, pritaikytą reguliariam susisiekimui, neskiriant didelio dėmesio dažnam susisiekimui su laikui jautriomis vietomis.

VT paslaugų įvairovė

Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų įvairovė pasižymi funkcijų mišrumu palei gatves. Žemės paskirtis yra vidutinio įvairumo, atspindinti tipiškus miesto plėtros modelius.

VT pėsčiųjų aptarnavimo zona

Pėsčiųjų ir nemotorinių transporto priemonių judėjimas stotelės pėsčiųjų aptarnavimo zonoje yra gana vidutiniškas. Šaligatviai ir pėsčiųjų infrastruktūra suprojektuoti taip, kad atitiktų standartinius prieinamumo reikalavimus, neskiriant didelio dėmesio judėjimo patogumui didinti.

VT aptarnaujamų gyv. skaičius

Viešojo transporto sistema aptarnauja vidutinį gyventojų skaičių. Ji atitinka tipišką miestų teritorijų gyventojų tankumą ir suteikia transporto galimybes standartinio dydžio bendruomenei.

Svarbu pažymėti, kad nors BAU scenarijus atspindi tradicinį požiūrį, vis labiau pripažįstama, kad reikia tvaresnės ir atsparesnės miestų plėtros praktikos, kuri padėtų spręsti besikeičiančius pasaulinius iššūkius.