Molis

Austėja Šimkutė, Ignas Tamulis, Kajus Kandrataviačius, Karolina Radevičiūtė

  • Karjerai
  • Gręžiniai
  • Telkinių ir prognozinių plotų teritorinis pasiskirstymas labai netolygus. Didžiausios molio atsargos išžvalgytos Šiaulių (54,0 % išteklių, 2003), Kauno (13,1 %), Utenos (10,9 %) ir Marijampolės (9,3 %) apskrityse.

Nuo paleogeografinių molio kaupimosi sąlygų, telkinio vietos sedimentaciniame baseine priklauso molio telkinių pramoninė reikšmė, kurią lemia telkinio dydis, klodo storis, išteklių kiekis, molio granuliometrinė, mineralinė bei cheminė sudėtis, t. y. žaliavos kokybė bei telkinio kasybos sąlygos. 

Daugiausia moliai formuojasi per laipsnišką uolienų cheminį dūlėjimą. Kai kurie molio mineralai gali susidaryti veikiant hidroterminei cirkuliacijai. Cheminis dūlėjimas intensyviausias platformose, kur sudūlėjusių uolienų vietoje kaupiasi pirminis molis.

Didžiausios sankaupos susidaro molį išplovus (erodavus) ir transportavus iš pirminio susidarymo vietų į didelius ežerus ir jūras, kur jis nusėda. Pagal tai skiriamas cheminis (uolienų dūlėjimo produktas) ir klastinis (nuotrupinis) molis.

Pirminių uolienų slūgsojimo vietoje susidaręs molis vadinamas pirminiu (pvz., eliuvinis molis, arba dūlėjimo plutos molis), o susikaupęs iš perneštų molingų medžiagų – antriniu (pvz., jūrinis, lagūninis, deltinis, upinis, ežerinis, limnoglacialinis molis). 

Lietuvos molis yra įvairios mineralinės sudėties, daugiausia hidrožėrutinis, būdingas kambro, ordoviko, silūro, devono, triaso, juros ir kvartero sistemoms. 

  • Devono sistemos molis – Šventosios upės atodangose (Ukmergės rajono savivaldybės teritorija)
  • Triaso – Alkiškių ir Šaltiškių telkiniuose (Akmenės rajono savivaldybės teritorija)
  • Juros žėrutingo molio – Merkio atodangoje Akmens kaime (Varėnos rajono savivaldybės teritorija) ir Ventos atodangoje Papilės apylinkėse (Akmenės rajono savivaldybės teritorija). 

Daugiausia kasamas kvartero molis, slūgsantis žemės paviršiuje arba po nestora danga, rečiau – devono ir triaso molis.

Kvartero limnoglacialinio juostuotojo ir vienalyčio hidrožėrutinio molio, nusėdusio ledynų tirpsmo vandenų baseinuose, yra beveik visoje Lietuvoje. Jis yra vidutinio plastiškumo, sukepantis 950–1000 °C temperatūroje. 

Jo randama visų geologinių sistemų (daugiausia kambro, silūro, devono, triaso, juros, kvartero) nuogulose. 

Apie 75 % kvartero molio telkinių išžvalgytų išteklių yra paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų (limnoglacialinių baseinų) nuosėdose, kiti – susiję su limnoglacialiniais keimais, limnoglacialiniais kraštiniais (marginaliniais) gūbriais.

Devono ir triaso molis nuo kvartero sistemos molio skiriasi kilme, slūgsojimo sąlygomis, mineraline, chemine, granuliometrine sudėtimi.

Molis, rišli, nesucementuota nuosėdinė uoliena, susidedanti iš molio mineralų, daugiausia kaolinito, montmorilonito, hidrožėručių, paligorskito. Būna kvarco, feldšpatų, muskovito, mažiau biotito, kalcito, pirito, gipso, uolienų fragmentų, organinių medžiagų ir kitų priemaišų.

Plastiškas (su vandeniu sudaro įvairios konsistencijos plastišką masę, iš kurios galima formuoti pastovios formos gaminius). Diagenezės metu sukietėjęs molis praranda plastiškumą ir virsta argilitu. Dėl molekulių sąveikos ir dalelių sukibimo molis yra gabalinės arba trupininės struktūros.

Spalva – pilka, žalia, raudona, ruda (priklauso nuo mineralinės sudėties ir priemaišų).

Tekstūra – sluoksniuota, juostuota, netvarkinga. 

Molio mineralų dydis dažniausiai mažiau kaip 0,002 mm

Pagal lydymosi temperatūrą skiriamas:

  • lengvai lydomas (lydymosi temperatūra mažiau kaip 1350 °C),
  • sunkiai lydomas (1350–1580 °C),
  • atsparus kaitrai (daugiau kaip 1580 °C) molis.

Pagal vyraujantį mineralą molis būna kaolinitinis, montmorilonitinis, hidrožėrutinis, polimineralinis. 

  • Kaolinitinis molis atspariausias karščiui (lydymosi temperatūra 1700 °C)
  • Montmorilonitinis molis pasižymi stipriomis adsorbcinėmis savybėmis
  • Hidrožėrutinis molis susidaro sudūlėjus aliumosilikatinėms uolienoms
  • Polimineralinį molį (daugiausia paplitęs) sudaro 2–3 mineralų (kaolinito, montmorilonito, hidrožėručių) mišinys su priemaišomis
  • Viena molio atmainų – bentonitinis molis, pasižymi koloidine struktūra, todėl sudrėkintas išbrinksta ir jo tūris padidėja 2–3 kartus. 

Kaolinitinis molis – naudojamas šamotinėms plytoms, fajansui gaminti.

Kvartero molis – naudojamas plytoms, čerpėms, drenažo vamzdžiams, keramzitui.

Montmorilonitinis molis – naudojamas vilnoms, naftos produktams valyti, t. p. kaip dujas sugerianti, dezinfekuojamoji, filtruojamoji medžiaga maisto pramonėje (sultims, vynui, aliejui valyti).

Sauso klimato kraštuose iš molio su priedais (kapotais šiaudais, žabais, nendrėmis) plūkiamos pastatų sienos.

Molis naudojamas cementui gaminti.

Hidrožėrutinis molis – iš jo gaminami keramikos dirbiniai (ugniai atsparios plytos, grindų plytelės, kanalizacijos vamzdžiai, čerpės, drenos), rūgštims atsparūs indai.

Devono molis – glazūruotoms interjero plytelėms, kokliams.

(Šaltiškių) triaso molis – kokybiškam portlandcemenčiui gaminti.

  • Molis randamas sluoksniais, tačiau tie sluoksniai gali būti sujaukti, persipynę. Todėl visų pirma reikia gręžti ir zonduoti, sudaryti tinkamus žemėlapius.
  • Reikia stengtis, kad viršutinis dirvožemis nesimaišytų su moliu.
  • Kai viršutinis ne molio sluoksnis yra per storas nukasti, kasamos šachtos. Šachtose darbas – daug pavojingesnis.
  • Molis paprastai gaunamas iš atvirų duobių, kurios yra daug saugesnės, palyginti su požemine kasyba. Tačiau molio negalima kasti duobėse stačiais šlaitais. Reikia „laiptuoti“ tam, kad nebūtų nuošliaužų.
  • Kasant reikia išrinkti, sutvarkyti šaknis, kalkakmenį, uolienas ir kitą nepageidaujamą medžiagą.
  • Kasimą visada turėtų prižiūrėti patyręs asmuo, galintis įvertinti žaliavinio molio kokybę.
  • Net to paties molio sluoksnio žaliavinio molio sudėtis gali skirtis, todėl gali tekti kasti molį iš kelių lygių ar vietų tuo pačiu metu ir jį sumaišyti prieš ją transportuojant.
  • Molio kasyba yra nepraktiška arba neįmanoma lietingais sezonais, o kai kuriose pasaulio vietose žemė žiemą stipriai užšąla.
  • Pramoninėje gavyboje, komerciniu mastu išgaunant molį naudojama sunkioji technika.
  • Molio saugojimui reikalingos specialios sąlygos. Turi neperdžiūti, gali tekti drėkinti, užšaldyti ir t.t.
  1. Yra septynios molio rūšys.
  2. Molis ir molio skalūnai sudaro daugiau kaip 50 % visų nuosėdinių uolienų.
  3. Yra teorija, kad gyvybė evoliucionavo iš molio kristalų.
  4. Yra ir valgomo molio. Daugelyje Pietų Amerikos šalių ir Indijoje, žmonės valgo molį. Molis gali sugerti toksinus, todėl žmonės juo valgo ginantis nuo pilvo skausmų ir maisto apsinuodijimo. 
  5. Šiomis dienomis, daugiausiai molio sunaudoja Amerika – 37,6 milijonų tonų kasmet.
  6. Molis buvo naudojamas jau akmens amžiuje. Žmonės kūrė laužus ant molinių pagrindų, kadangi molis yra geras šilumos laidininkas, sušildavo didelis grindų plotas.
  7. Manoma, kad molis keramikai ir plytoms pirmą kartą naudotas 9000 – 10 000 metų prieš Kristų. Vieni seniausių keramikos dirbiniai buvo rasti Japonijoje, Honshu mieste.

JLD Minerals | India's one of the biggest ceramic raw minerals supplier