Karštosios dykumos

Kaišiadorių A. Brazausko gimnazija

Martyna Sausdravaitė ir Gabija Kursevičiūtė, III bm

May 24, 2022

01 / 09

Turinys

Dykumų pasiskirstymas žemėlapyje;
Atogrąžų dykumos;
Vidinės dykumos;
Pakrantės dykumos;
Dykumų dirvožemis. Dykumėjimas;
Augalija;
Gyvūnija;
Kraštovaizdis;
Žmonių ūkinė veikla;
Pasižvalgymas po dykumą bei išvada.

Dykumų pasiskirstymas žemėlapyje

Atogrąžų dykumos:

išsidėsčiusios ties atogrąžų klimato juosta - užima didelę Šiaurės Afrikos, centrinės Australijos, beveik visą Arabijos pusiasalį, sąlyginai nedidelę Šiaurės Amerikos vakarinę, Pietų Amerikos pietinę dalį, plotą virš Indostano pusiasalio Azijoje.

Vidinės dykumos:

tolygiai pasiskirstę paatogrąžių (subtropikų) ir vidutinių platumų klimato juostose. Užimą nemažą plotą Šiaurės Amerikos vakaruose bei Azijos centrinėje dalyje.

Pakrančių dykumos:

paplitę ties atogrąžų bei paatogrąžių pakrantėmis. Driekiasi Pietų Amerikos vakaruose (prie Ramiojo vandenyno pakrantės) bei pietryčiuose (krantas skalaujamas Atlanto vandenyno). Be to, užima dalį Somalio pusiasalio, skalaujamo Indijos vandenyno bei plotą Afrikos pietvakariuose, kuris ribojasi su Atlantu.

* Šiame žemėlapyje raudonai pažymėtos atogrąžų, mėlynai - pakrančių, o geltonai - vidinio tipo dykumos.

Atogrąžų dykumos

Susiformavo aukšto atmosferos slėgio srityse, atogrąžų klimato juostoje. Būdingas aridiškumas (sausiausias dykumų tipas), dienos oro temperatūra ištisus metus labai aukšta, dideli paros temperatūros svyravimai (nuo 0-10°C naktį iki 30-50°C dieną).

Vidutinė metinė temperatūra- 36,5°C;
Vidutinė sausio mėnesio temp.- 30°C;
Vidutinė liepos mėnesio temp.- 39°C;
Vidutinis metinis kritulių kiekis- 31mm.

Vidinės dykumos

Susidarė nutolusiose nuo vandenynų žemynų srityse (už atogrąžų zonos ribų), dažnai būna apsuptos aukštų kalnagūbrių. Kritulių nedaug, oro temperatūra aukšta tik vasarą (30-40°C, dideli paros svyravimai), žiemą būna vėsu arba šalta, termometro stulpelis gali nukristi žemiau nulio.

Vidutinė metinė temperatūra - 16,5 °C;
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra - 2 °C;
Vidutinė liepos mėnesio temperatūra - 30 °C;
Vidutinis metinis kritulių kiekis - 225mm.

Pakrantės dykumos

Susiformavusios atogrąžų ir paatogrąžų pakrantėse, kurias skalauja šaltosios srovės. Čia iškrita daugiausiai kritulių, lyginant su atogrąžų ir vidinėmis dykumomis. Orai vėsesni nei atogrąžų, tačiau šiltesni nei vidinio tipo dykumose.

Vidutinė metinė temperatūra - 27,1°C;
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra - 25,4°C;
Vidutinė liepos mėnesio tempratūra - 28,2°C;
Vidutinis metinis kritulių kiekis - 275,1 mm.

Dykumų dirvožemis. Dykumėjimas.

Dykumų dirvožemyje beveik nėra maistingųjų medžiagų ir drėgmės, todėl jame sunkiau auga augalai, medžiai. Dažnai jis nederlingas ir visiškai netinkamas žemės ūkiui.
Pagal paviršiaus pobūdį skiriami keli dykumų tipai: akmeningosios, žvyringosios, smėlingosios, molingosios, druskingosios.

Dykumėjimas - opi šių dienų problema. Tai yra derlingo dirvožemio sluoksnio irimas, dėl kurio plečiasi arba susidaro naujos dykumos. Prie šio proceso intensyvėjimo labiausiai prisideda žmonija, nualindama dirvožemį intensyvia žemdirbyste bei gyvulininkyste, kirsdama miškus, plėsdama miestus ir vystydama turizmą. Dykumėjimo padariniai yra augantis badas, dažnėjantys kariniai konfliktai dėl derlingų žemės plotų, klimato pokyčiai.

Augalija

Augalija paprastai labai skurdi, kai kur jos visai nėra. Dykumų augalai yra tam tikrais būdais prisitaikę prie drėgmės stokos:

Nemažai augalų vietoje lapų turi spyglius - taip išgarinama mažiau vandens;
Daugelis augalų turi šaknis, kurios giliai įsiskverbia į žemę. Taip augalas pasiekia gruntinį vandenį.

Dykumoms būdingi efemerai (atsirandantys tik po lietaus ir gyvenantys labai trumpą laiką (2–3 savaitės), per kurį sugeba pražysti, subrandinti vaisius ir duoti sėklų) ir sukulentai( sugebantys kaupti savo stiebuose ir lapuose vandens atsargas (pvz., kaktusai, alavijai).

Dykumų gyvūnija

Gyvūnų dykumose nedaug, tačiau jie yra gana įvairūs. Afrikos ir Azijos dykumoms būdingi smulkieji graužikai (šokliai, smiltpelės), įvairūs driežai, gyvatės, pasitaiko kai kurių kanopinių gyvūnų (kupranugariai, gazelės, antilopės oriksai, adaksai) ir smulkiųjų plėšrūnų (lapės, barchanų katės). Gyvūnija geba prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų, pavyzdžiui:

Daugelis gyvūnų yra aktyvūs tik naktį, dieną jie slepiasi urvuose;
Kupranugariai, kengūruotas šoklys išskiria tik labai koncentruotą šlapimą - taip kaupiamas vanduo;
Ropliai ir vabzdžiai siekdami apsisaugoti nuo didelių kaitrų geba gana giliai įsirausti į smėlį.

**Dykumų gyvūnai - barchanų katės, lapė fenekas, oriksas, kupranugariai.**

Kraštovaizdis

Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų , gyvūnų, žmonių ir vandens . Smėlingoms dykumoms būdingas savitas, labai įvairus reljefas, susidaręs daugiausia dėl dūlėjimo ir eolinės akumuliacijos (barchanai, įvairios kopos). Vietomis įsiterpusios oazės, kuriose yra gėlo vandens, jo dėka oazėse veši medžiai bei augalai, kuriasi gyvenvietės. Didžioji dalis dykumų yra akmeningosios - jose vyrauja labai kampuotas, nelygus paviršius, gausu riedulių, plynaukščių, o žemės paviršiuje nusistovėję pliki akmenynai, dažnai suraižyti gilių laikinų upių vagų – vadžių. Kai kur pasitaiko šiurkščių žolių, retų krūmų, medžių.

Žmonių ūkinė veikla

Dykumose žmonės paprastai gyvena ir ūkininkauja tik ten, kur yra vandens - prie upių arba oazėse. Pagrindinė ekonominės veiklos rūšis dykumose yra gyvulininkystė. Žmonės dažnai verčiasi klajokline gyvulininkyste, kuomet keliauja paskui bandas iš vienų ganyklų į kitas. Gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Saudo Arabija, Izraelis, yra įrengiamos įvairios sistemos, kurios gali padėti auginti įvairius augalus ir pačioje dykumoje.

**Ūkinė veikla dykumose-dykumų klajokliai, dykumų plantacijos Izraelyje ir ūkinė veikla Saudo Arabijoje.**

Išvada: Karštosios dykumos pagal geografinę padėtį ir klimatą priskiriamos vidiniam, pakrantės arba atogrąžų tipui. Visoms dykumoms būdingas aridiškumas. Pagal vidutinę metinę oro temperatūrą, pačios karščiausios yra atogrąžų dykumos, o vėsiausios - vidinės.

Dykumų dirvožemis būna kelių rūšių, tačiau dažniausiai yra nederlingas, todėl vystyti žemės ūkį dykumų zonose yra problematiška. Silpnesnių valstybių, kurios užima plotą dykumose, gyventojai yra alinami bado, kuris tampa vis didesne problema dėl intensyvėjančio dykumėjimo proceso.

Dykumos yra paskendusios tuštumoje, gausu reljefo nelygumų, tokių kaip plynaukštės, barchanai, o gyvybė įprastai gausiausia tik oazėse arba prie vandens telkinių. Tiek augalai, tiek gyvūnai, tiek žmonės įvairiais būdais geba prisitaikyti prie sudėtingų dykumų klimato sąlygų.

Pabaigai - trumpas pasižvalgymas po dykumas :)